Aleksejus Lvovas
Aleksejus Lvovas | |
---|---|
Gimė | 1798 m. birželio 5 d. Revelis |
Mirė | 1870 m. gruodžio 28 d.( 72 metai ) Romainiai |
Palaidotas (-a) | Pažaislio vienuolynas |
Veikla | rusų smuikininkas, kompozitorius, visuomenės veikėjas |
Vikiteka | Aleksejus Lvovas |
Aleksejus Lvovas (rus. Алексей Фёдорович Львов; 1798 m. birželio 5 d. Revelyje) – 1870 m. gruodžio 28 d. Romainiuose) – rusų smuikininkas, kompozitorius, dirigentas, visuomenės veikėjas. Labiausiai išgarsėjo sukurdamas muziką Rusijos Imperijos valstybiniam himnui „Dieve, apsaugok carą“ (Боже, царя храни) 1833 m.[1]
Biografija
redaguotiGimė gausioje penkių vaikų kilmingo muziko F. Lvovo šeimoje. Jau vaikystėje išmoko groti smuiku, lankė kompozicijos pamokas. 1818 m. baigė Kelių institutą, dirbo kelių inžinieriumi. Tuo pat metu užsiėmė muzikine veikla. 1826 m. tapo flygeladjutantu. 1833 m. lydėjo Rusijos carą Nikolajų I kelionėje į Austriją ir Prūsiją, kurį ten sutikdavo grodami anglišką maršą. Grįžęs Nikolajus I pavedė poetui V. Žukovskiui ir A. Lvovui sukurti naują Rusijos himną. Pirmą kartą naujasis himnas buvo giedotas 1833 m. gruodį, o 1834 m. gegužės 12 d. patvirtintas Nikolajaus I įsaku. A. Lvovas nuo 1835 m. gyveno Sankt Peterburge, namuose rengė kvartetų vakarus. Nuo 1837 m. iki 1861 m. caro rūmų giesmininkų kapelos direktorius. 1850 m. įkūrė Koncertinę draugiją. Sukūrė operų, koncertą smuikui ir orkestrui, parašė kelias knygas. Mirė Romainių dvare, šalia Kauno. Palaidotas Pažaislio vienuolyne.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lvov Aleksej (Aleksejus Lvovas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 719 psl.