Aleksejus Arakčejevas
| Aleksejus Arakčejevas rus. Алексей Андреевич Аракчеев | |
|---|---|
| |
| |
| Gimė | 1769 m. spalio 4 d. Garusovo, Tverės gubernija |
| Mirė | 1834 m. gegužės 3 d. (64 metai) Gruzino, Novgorodo gubernija |
| Veikla | Rusijos imperijos politinis veikėjas |
 Vikiteka |
Aleksejus Arakčejevas |
Aleksejus Arakčejevas (rus. Алексей Андреевич Аракчеев; 1769 m. spalio 4 d. Garusovo, Tverės gubernija – 1834 m. gegužės 3 d. Gruzino, Novgorodo gubernija) – Rusijos imperijos valstybės veikėjas, valdant carui Aleksandrui I, grafas (1799 m.), artilerijos generolas (1807 m.), Rusijos karo ministras 1808 – 1810 m.
Biografija redaguoti
Tiksli gimimo vieta nėra žinoma, dažniausiai nurodomas Garusovo kaimas, Tverės gubernijos šiaurėje. Kilęs iš smulkių, neturtingų bajorų. Mokėsi Sankt Peterburgo artilerijos kadetų korpuse. Pasižymėjo matematikoje. Laisvu metu privačiai mokė Rusijos generolo feldmaršalo N. Saltykovo sūnus artilerijos ir fortifikacijos. Jau 1787 m. tapo karininku, netrukus, rekomendavus N. Saltykovui, buvo paskirtas Gatčinos miesto komendantu. 1796 m. lapkričio 7 d. imperatoriumi tapus Pavelui I buvo paskirtas Sankt Peterburgo komendantu. Kitą dieną tapo generolu majoru. 1797 m. gavo barono titulą. 1798 m. pradžioje buvo paskirtas gvardijos artilerijos bataliono vadu ir visos Rusijos artilerijos inspektoriumi. Tų pačių metų pabaigoje nušalintas nuo šių pareigų. Vėl grąžintas į Rusijos artilerijos inspektoriaus pareigas 1803 m., imperatoriumi tapus Aleksandrui I. 1807 m. paskirtas artilerijos generolu. 1808 m. sausio 13 d. paskirtas Rusijos karo ministru, o sausio 17 d. – ir visos Rusijos kariuomenės pėstininkų ir artilerijos generaliniu inspektoriumi. Aktyviai dalyvavo Rusijos ir Švedijos 1808 m. – 1809 m. kare, kurio išdavoje Suomija ir Alandų salos atiteko Rusijai. 1810 m. paskirtas Rusijos Valstybės tarybos Karo departamento pirmininku. Napoleono I kariuomenei įsiveržus į Rusiją, vadovavo Rusijos kariuomenės tiekimui ir rezervų formavimui. 1815 – 1825 m. Ministrų kabineto narys, tvarkęs vidaus reikalus. Buvo įgijęs visišką Aleksandro I pasitikėjimą, vadovavo asmeninei imperatoriaus kanceliarijai. Įvedė karinį policinį režimą: cenzūrą, visuomeninio gyvenimo policinę kontrolę, karinių gyvenviečių sistemą kariuomenėje. Nedalyvavo nuslopinant Dekabristų sukilimą 1825 m., todėl naujasis imperatorius Nikolajus I jį nušalino iš pareigų. Mirė 1834 m. balandžio 21 d. savo dvare.[1]
Jo vadovavimo laikotarpis dar vadinamas Arakčejevo režimu (vadinamoji arakčejevščina), siekiant apibūdinti policinius valdymo metodus. Laikomas vienu efektyviausių administratorių, idealiu įvairių projektų įgyvendintoju.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Arakčejev Aleksej (Aleksejus Arakčejevas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 703 psl.
- Аммон Ф. Г. В фаворе у кесаря: Александр I и Аракчеев