„Aleksandrynas“ – Vaclovo Biržiškos sudarytas 3 tomų leidinys, kuriame pateikiamos senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių nuo 1475 m. iki 1865 m., bibliografijos, biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. Leidinys trumpai vadinamas senosios lietuvių raštijos enciklopedija. „Aleksandrynas“ pirmą kartą išleistas 1960 m., 1963 m. ir 1965 m. Čikagoje.[1]

V. Biržiška pirmasis susistemino ir surinko mažai žinomų ar visai nežinomų lietuvių raštijos pradininkų bibliografijas – pateikti 370 asmenų paminėjimai, lietuvių kultūros istorijos ir raštijos vaizdas apimantis beveik 400 metų laikotarpį (1475–1865).[2][3] V. Biržišką tokiam darbui įkvėpė Jurgio Pliaterio lituanistinė veikla ir jo senosios lietuvių raštijos rinkiniai. Veikalas „Aleksandrynu“ pavadintas Vaclovo Biržiškos žmonos Aleksandros garbei.

Vaclovo Biržiška ties „Aleksandrynu“ dirbo beveik 50 metų. Jam 1956 m. mirus, veikalas liko spaudai neparuoštas. Redagavimo ir tikrinimo darbą atliko ir veikalo spausdinimą prižiūrėjo vyresnis brolis Mykolas Biržiška.

Pirmasis „Aleksandryno“ tomas skirtas lietuvių rašytojams ir raštijos pradininkams, rašiusiems XVI–XVII amžiuje.
Antrasis tomas skirtas rašiusiems XVIII–XIX amžiuje.
Trečiasis tomas skirtas rašiusiems XIX amžiuje.

Bibliografija redaguoti

Šaltiniai redaguoti