Aleksandras Timinskis

Aleksandras Timinskis
rus. Александр Иванович Тыминский
Gimė 1884 m. kovo 22 d.
Mastuose, Gardino gub. (dab. Baltarusija)
Mirė 1959 m. vasario 15 d. (74 metai)
Kaunas
Palaidotas (-a) Petrašiūnų kapinės
Veikla pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas
Alma mater Peterburgo Petro Didžiojo politechnikos institutas

Aleksandras Timinskis (rus. Александр Иванович Тыминский; 1884 m. kovo 22 d. Mastuose, Gardino gubernijoje1959 m. vasario 15 d. Kaune) – pedagogas, tarpukario Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas, II Seimo narys.

Biografija

redaguoti

A. Timinskis gimė 1884 m. Mastų kaime, Gardino gubernijoje (dab. Baltarusija), mokytojų šeimoje. Šeima kėlėsi gyventi ten, kur buvo siunčiamas tėvas darbui į mokymo įstaigas kituose miestuose. Iki 6 klasės mokėsi Cholmų gimnazijoje, 1902 m. baigė gimnaziją Varšuvoje. Įstojęs į Varšuvos politechnikos institutą, po kelių mėnesių mokslą tęsė Peterburgo Petro Didžiojo politechnikos instituto ekonomikos skyriuje.

1905 m. ištremtas į Sibirą už veiklą revoliuciniuose rateliuose. 1907 m. grįžo tęsti mokslų į Peterburgo politechnikos institutą, kurį 1908 m. baigė. Po karinės tarnybos, 1910 m. įsidarbino istorijos ir geografijos dėstytoju Tomsko komercijos mokykloje. 1911 m. apsigynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį, pradėjo dirbti Finansų ministerijos muitų rinkliavų statistikos skyriuje Peterburge.

1914 m. mobilizuotas į frontą praporščiku, dalyvavo mūšiuose, buvo sužeistas, kontūzytas. Po pakartotinio sužeidimo 1915 m. prie Rygos buvo pripažintas netinkamu tolesnei tarnybai. Buvo apdovanotas IV laipsnio Šv. Anos ordinu „Už drąsą“. 1916 m. baigė karininkų elektrotechnikos mokyklą, tarnavo lauko radijo stoties viršininku, turėjo podporučiko laipsnį. Po to buvo Gatčinos (Rusija) aviacijos mokyklos radijo klasės viršininku.

1917 m. buvo Gatčinos miesto dūmos narys, dėstė realinėje mokykloje. Kūrė Gatčinos liaudies universitetą. 1918 m. gruodžio mėn. gavo atostogų išvykti į Kauną ir pasimatyti su ten gyvenusiu, sunkiai sirgusiu tėvu ir motina. Tėvas Kaune dirbo 19111914 m., karo metais buvo išsiųstas į Rumunijos frontą, o 1918 m. susirgęs tuberkulioze grįžo į Kauną. A. Timinskis pasiliko Kaune, o jo žmona Vera, kurią Gatčinoje buvo įkalinę bolševikai, pabėgo su mažamečiu vaiku ir per Latvijos sieną atvyko į Kauną.

Veikla Lietuvoje

redaguoti

Emigravęs iš Rusijos į Lietuvą, A. Timinskis pradėjo politiko ir švietėjo veiklą. Bendradarbiavo rusakalbėje spaudoje, rūpinosi rusų mažumos reikalais, jaunimo išsilavinimu, dirbo su pabėgėliais. 1923 m. jis buvo išrinktas į Antrąjį Seimą.

1919 m. dėstė Kauno komercijos mokykloje. Labiausiai nusipelnė organizuojant rusų švietimą Kaune. Jam vadovaujant Kaune įkurta privati Kauno mokytojų draugijos rusų gimnazija. Joje dirbę mokytojai turėjo gerą išsilavinimą, įgytą carinės Rusijos bei Europos aukštosiose mokyklose. Norint greičiau integruoti mokinius į šalies gyvenimą, gimnazijoje buvo įkurta lietuviška biblioteka bei tris kartus per savaitę kalbėtasi lietuviškai. 1936 m. lietuvių kalba pirmoje klasėje tapo pagrindinė dėstomoji. A. Timinskis buvo direktoriumi iki jos uždarymo 1940 m. rugsėjo 1 d. Neilgai dėstė rusų kalbą vidurinėje technikos mokykloje.

Prasidėjus vokiečių okupacijai, A. Timinskis dirbo rusų pradinėje mokykloje. 1942 m. jis buvo areštuotas ir uždarytas į konclagerį Pravieniškėse. 1943 m. balandžio mėn. tapo nedarbingu, todėl buvo išleistas iš konclagerio. Nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. dėstė Technikos mokykloje. Kartu dirbo vertėju karinėje geologų žinyboje, vertė Rytų Prūsijos geologijos leidinių medžiagą iš vokiečių ir lenkų kalbų. 19451946 m. dėstė istoriją ir geografiją Kauno 10–ojoje vidurinėje mokykloje (dab. Aleksandro Puškino gimnazija), kartu dėstė ir Žemės ūkio akademijoje.

19461947 m. buvo persekiojamas, atleistas iš darbo. 1947 m. pabaigoje įsidarbino rusų kalbos katedroje Kauno universitete, kuris nuo 1951 m. reorganizuotas į Kauno politechnikos institutą (KPI). 1955 m. apsigynė pedagogikos mokslų kandidato disertaciją. 1957 m. tapo KPI docentu.

Mirė 1959 m. vasario 15 d. po sunkios ligos. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Atminimo įamžinimas

redaguoti
  • 1995 m. Kauno 20-oji vidurinė mokykla (V. Krėvės pr. 50) buvo pavadinta Kauno Aleksandro Timinskio vidurine mokykla. Joje 1997 m. įkurtas muziejus. Tais pačiais metais mokyklos bendruomenė Petrašiūnų kapinėse pastatė naują antkapį. 2006 m. sujungus A. Timinskio ir A. Puškino mokyklas, liko viena Aleksandro Puškino vardo mokykla. Vertingi mokyklos muziejaus eksponatai perduoti Kauno apskrities pedagoginiam muziejui.
  • Kaune, ant namo Vytauto pr. 44 atidengta memorialinė lenta: „Šiame pastate buvusioje rusų gimnazijoje 1925–1940 m. dirbo jos steigėjas ir direktorius, švietėjas, Lietuvos Respublikos II Seimo narys Aleksandras Timinskis“ (skulpt. Virginija Babušytė-Venckūnienė).

Nuorodos

redaguoti