Aleksandras Bogdanas Sapiega
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Aleksandras Bogdanas Sapiega | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Sapiegos | |
| |
| Lapinas (herbas) | |
| Gimė | 1585 m. |
| Mirė | 1635 m. sausio mėn. (~50 metų) |
| Tėvas | Grigalius Sapiega |
| Motina | Sofija Strvinska |
 Vikiteka |
Aleksandras Bogdanas Sapiega |
Aleksandras Bogdanas Sapiega (1585–1635 m. sausis) – LDK valstybinis veikėjas, karaliaus rotmistras, Vitebsko pakamaris (nuo 1606 m.), Oršos seniūnas (nuo 1610 m.), Vitebsko kaštelionas (1613–1615 m.), Propoisko ir Čečersko seniūnas (nuo 1622 m.), Kryčavo seniūnas (iki 1631 m.), Lietuvos didysis taurininkas (1631–1632 m.).
Biografija
redaguotiLietuvos magnatų Sapiegų giminės Čereisko-Ružanų linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Oršos pakamrio Grigaliaus Sapiegos (m. 1600) ir Sofijos Strvinskos (m. iki 1611) vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – Lietuvos didysis raštininkas Kristupas Steponas. Lietuvos didžiojo kanclerio Leono Sapiegos giminaitis.
Jo tėvai išpažino protestantizmą. Po jų mirties Aleksandras Sapiega perėjo į savo dėdės, Lietuvos didžiojo kanclerio Leono Sapiegos globą, kuris išsiuntė jį mokytis į jėzuitų kolegiumą.
1602–1603 metais mokėsi jėzuitų kolegiume, Braneve, kur perėjo į katalikybę, ir Krokuvoje. 1606 metais gavo Vitebsko pakamario pareigybę. 1607 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą.
1609–1611 metais Aleksandras Bogdanas Sapiega dalyvavo Lenkijos karaliaus Zigmanto III Vazos Smolensko karinėje kampanijoje. 1610 metais gavo Oršos seniūniją. 1613 metais tapo Vitebsko kaštelionu ir antrą kartą išrinktas į seimą. 1614 metais suteikė didelę pagalbą lenkų-lietuvių garnizonui Smolenske, kurį buvo apgulusi rusų armija. 1615 metais atsisakė Vitebsko kašteliono titulo.
1621 metais Aleksandras Bogdanas Sapiega dalyvavo Chotyno mūšyje su Turkijos armija, kurio metu po Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus mirties perėmė vadovavimą visai Lietuvos armijai. 1625 metais buvo Italijoje.
1627 metais jis dalyvavo ATR-Švedijos kare, Livonijoje. 1628 metais kartu su pusbroliu Jonu Stanislovu Sapiega išvažiavo į Vengriją. 1631 metais gavo Lietuvos didžiojo taurininko pareigybę, bet dėl silpnos sveikatos 1632 metais jos atsisakė.
Įkūrė dominikonų bažnyčią ir vienuolyną Ostrovne, Vitebsko vaivadijoje.
1635 metų sausį Aleksandras Bogdanas Sapiega mirė, jį palaidojo Ostrove.
Šeima
redaguoti1613 metais vedė Elžbietą Chodkevičiūtę (m. po 1630), Vilniaus kašteliono Jeronimo Chodkevičiaus (1560–1617) ir Anos Tarlo dukterį. Vaikai:
- Ana Sapiega, Lietuvos didžiojo raštininko Stanislovo Kristupo Naruševičiaus žmona.
- Kristina Konstancija Sapiega (m. 1650), Lietuvos didžiojo pastalininko Jono Samuelio Paco žmona.
Literatūra
redaguoti- Грыцкевіч А. Сапегі // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: БелЭн, 2005. – Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – С. 548. – 788 с. – ISBN 985-11-0378-0.
- Sapieha E., Saeed-Kałamajska M. Dom Sapieżyński. – Cz. 2. – Warszawa: Wydawn. Nauk. PWN, 2008.