Aleksandras Bendinskas
| Aleksandras Bendinskas | |
|---|---|
| Gimė | 1920 m. vasario 23 d. Skersabalis, Šilavoto valsčius |
| Mirė | 2015 m. rugsėjo 25 d. (95 metai) |
| Sutuoktinis (-ė) | Irena |
| Vaikai | Audrys, Asara |
| Veikla | inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas, rezistentas |
| Alma mater | 1944 m. Vytauto Didžiojo universitetas, 1960 m. Maskvos lengvosios pramonės ir tekstilės institutas |
Aleksandras Bendinskas (1920 m. vasario 23 d. Skersabalyje, Šilavoto valsčius – 2015 m. rugsėjo 25 d.) – Lietuvos inžinierius, politinis bei visuomenės veikėjas, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis.
Biografija redaguoti
Gimė ūkininkų šeimoje. 1931 m. įstojo į Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Dalyvavo moksleivių ateitininkų veikloje, pasižymėjo kaip aktyvus sportininkas. Nuo 1938 m. Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto studentas, studentų ateitininkų korporacijos „Grandis“ narys.
Antrasis pasaulinis karas redaguoti
Įsikūrus Lietuvių aktyvistų frontui (LAF), dalyvavo jo veikloje Kaune. Aleksandras Bendinskas vadovavo prekybos, pramonės ir transporto išsaugojimui, kad karui prasidėjus sovietai turto nesunaikintų ir neišsivežtų. 1941 m. birželio 13-15 d. trėmimuose sovietai panaudojo sunkvežimius iš buvusios Lietūkio bendrovės ir kitur. Birželio 17-18 d. sklido gandai, kad sovietai rengia dar didesnius trėmimus. LAF štabas nusprendė „penketukams“ nurodyti apgadinti transporto priemones. 1941 m. birželio 23 d. Kaune prasidėjus Birželio sukilimui, dalis NKVD civilių tarnautojų bandė iš Kauno išsprukti NKVD garaže esančiais automobiliais. Vienas penketukas juos sugavo, nuginklavo ir užrakino viename iš garažų. Kai birželio 25 d. į sukilėlių jau išlaisvintą Kauną įžengė Vokietijos kariuomenė, jų specialūs represiniai daliniai sužinojo apie NKVD garaže uždarytus enkavedistus bei jų talkininkus, ir tų garažų kieme surengė propagandinį susidorojimą – žudynes [1] Vytautas Petkevičius rašė, kad jisai vienuolikos metų būdamas stebėjo šias NKVD garažo žudynes ir neva matė, kaip Aleksandras Bendinskas lietuviams tenai vadovavo, po to kai „Klimaičio vyrai“ iš ten išėjo.[2]
Aleksandras Bendinksas aktyviai veikė 1941 m. birželio sukilime, perimant Kaune milicijos nuovadas. Buvo LAF Kauno štabo administracinio politinio skyriaus viršininkas. 1941 m. liepos mėn. 4 d išgelbėjo Lietuvos laikinosios vyriausybės pirmininką Juozą Ambrazevičių nuo voldemarininkų Juozo Pyragiaus, Taunio, Vytauto Stanevičiaus.[3]
Vokiečių okupacijos metais dalyvavo Lietuvių fronto (LF) veikloje, pogrindinės spaudos leidyboje ir platinime, taip pat kaip LF Resursų komiteto narys – aprūpinant LF veiklą ištekliais.
1940–1943 m. Kauno bendrovės „Parama“ technikas, direktorius. 1944 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1943–1945 m. dėstė Aukštesniojoje prekybos mokykloje.
Po karo redaguoti
1945 m. sovietinės reokupacijos metu buvo suimtas. 1945–1956 m. kalėjo Gulage. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1960 m. dalyvavo rezistencijoje, Maceinos, Brazaičio, Škirpos ir kt. knygų leidyboje, daugino ir platino „LKB Kroniką“ ir kt. leidinius.
Nuo 1957 m. fabriko „Drobė“, Lentvario kilimų fabriko mechanikas, vyr. mechanikas. 1960 m. baigė Maskvos lengvosios pramonės ir tekstilės institutą, inžinierius technologas.
Nuo 1962 m. Bandomosios dirbtinio pluošto gamyklos vyr. mechanikas, Buitinės chemijos gamyklos vyr. mechanikas. 1969–1980 m. Projektavimo ir konstravimo biuro vyr. konstruktorius. 1980–1990 m. profesinės technikos mokyklos meistras.
Nepriklausomybę atgavus redaguoti
Nepriklausomybę atgavus – pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos pirmininkas. 1992–1996 m. Seimo narys, išrinktas pagal LDDP sąrašą. Lietuvos ateities forumo narys.
Žmona Irena, sūnus Audrys.[4]
Bibliografija redaguoti
- Aleksandras Bendinskas. Be pagražinimų: vieno likimo istorija: atsiminimai. – Vilnius: Gairės, 2006. – 399 p. – ISBN 9986-625-91-2
Literatūra redaguoti
- Mindaugas Bloznelis, Lietuvių frontas. – Kaunas, 2008.
Nuorodos redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Gitelman, Zvi Y. (1997). Bitter Legacy: Confronting the Holocaust in the USSR. Indiana University Press. pp. 201–202. ISBN 0-253-3359-8.
{{cite book}}: Patikrinkite|isbn=reikšmę: length (pagalba) - ↑ „Christopher Hale. A Different Kind of Story“. Suarchyvuotas originalas 2012-05-31. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 27 d..
- ↑ „Antanas Martinionis. "Lietuvos judas", arba rezistencinis pogrindis. Gimtasis kraštas. 1989 IV 6-12“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 27 d..[neveikianti nuoroda]
- ↑ http://www3.lrs.lt/docs3/kad2/w5_lrs.seimo_narys-p_asm_id=17&p_int_tv_id=784&p_kalb_id=1&p_kade_id=2.htm