Aleksandras Černovas

Aleksandras Černovas (rus. Александр Чернов; g. 1970 m. balandžio 5 d.) – verslininkas, Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) prezidentas

Biografija

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Verslininkas ir finansų specialistas. UAB „Vilniaus kapitalo vystymo projektai“ vadovas.

Nuo 2011 m. birželio 4 dienos LŠF Tarybos narys. 2012 metų kovo 25 dieną LŠF narių visuotinio susirinkimo išrinktas LŠF vadovu (po to, kai buvo atšauktas Jonas Viesulas), nugalėdamas Dariaus Mankevičiaus kandidatūrą. 2013 metais su keliomis Lietuvos partijomis pasirašė susitarimą dėl privalomų šachmatų mokyklose. 2015 metų birželio 28 dieną buvo perrinktas antrai kadencijai. Kaip svarbiausią savo užduotį antrosios kadencijos metu įvardino tikslą, kad Lietuvoje vaikai žaisti šachmatais būtų mokomi mokyklose.

Yra įgyvendinęs daugiau nei dešimt įvairių industrinės architektūros konversijų Vilniuje ir kituose miestuose. Vilniuje įgyvendino nekilnojamojo turto projektą „Senamiesčio dominija“..

2008 metais Vilniuje buvo pradėta įgyvendinti pirmoji pilna industrinės teritorijos konversija Lietuvos okupacijos metais veikusią metalo staklių šlifavimo gamyklą pavertusi unikaliu „Soho lofts” projektu.

Minėtos gamyklos teritorijoje buvo įrengti pirmieji 100 unikalių loftų Vilniuje, prikėlė minėtą statinį naujam gyvenimui, kardinaliai pakeičiant jo išorę, bet išsaugant unikalias vidaus erdves bei suformuojant unikalias prieigas.

Vilniaus naujamiestyje, Statybininkų g. ir Smolensko g. buvusioje gamykloje įsikūrusius „Soho lofts” įkvėpė vietos bendruomenė imtis Naujamiesčio atgaivinimo iniciatyvų, gimė tokie judėjimai kaip „Newtownrevolution”, rajone pradėjo kurtis naujos kavinės, galerijos, kūrybinės industrijos dirbtuvės, pradėti organizuoti pažintiniai turai.

„Soho lofts” inicijavo loftų vystymo bendrovė „Concept lofts“ [2], kuri vėliau Vilniuje įgyvendino dar kelis panašius projektus - „Mini lofts“ [3] bei „Radio lofts” naujamiestyje, „Belmonto loftus” – Užupyje.

Taip pat pirmuosius loftus Vakarų Lietuvoje, didžiausioje Lietuvos saloje - Rusnės loftus [4].

„Concept lofts” pradėjus veiklą, smarkiai išaugo susidomėjimas loftais Lietuvoje, o jų kainos augo kasmet. Pirmuosius loftus 2008 metais įsigyję „Soho lofts”, mokėdami apie 800 eurų už kvadratinį metrą, po kelerių metų pardavinėjo jau daugiau nei už 1500 eurų, o ilgainiui jų kainos augo iki 3000 ir daugiau tūkstančių eurų.