Aleksander Brückner

lenkų kalbininkas
Aleksander Brückner
Aleksander Brückner 1939.jpg
Gimė 1856 m. sausio 29 d.
Berežanai, Austrijos imperija
Mirė 1939 m. gegužės 24 d. (83 metai)
Berlynas, Vokietijos Reichas
Veikla kalbininkas
Pareigos profesorius
Alma mater Lvovo universitetas
Žymūs apdovanojimai

Lenkijos Atgimimo ordinas
Akademinis lauras

Parašas
Aleksander Brückner podpis 1895.jpg

Aleksanderis Briukneris (lenk. Aleksander Brückner, 1856 m. sausio 29 d. Berežanai, Austrijos imperija[1] – 1939 m. gegužės 24 d. Berlynas, Vokietijos Reichas) – lenkų literatūros istorikas ir kalbininkas, Krokuvos (1888), Sankt Peterburgo (1890), Čekijos, Bulgarijos, Serbijos mokslų akademijos narys.[2]

BiografijaKeisti

1875 m. baigė Lvovo universitetą, jame studijavo klasikines, indoeuropiečių ir slavų kalbas. 1876 m. Vienos universitete apgynė disertaciją „Lietuvių–slavų tyrimai. Slaviška leksika lietuvių kalboje“.[2]18761878 Leipcigo ir Berlyno universitetuose studijavo slavistiką. 18781881 m. Lvovo universitete ėjo privatdocento pareigas, dėstė slavų kalbų gramatiką. Nuo 1881 m. Berlyno universitete ėjo slavų kalbų profesoriaus pareigas. Mokslinių interesų sritys: etimologija ir toponimika, lituanistika, etnografija, rusų literatūros ir folkloro istorija. Vienas pirmųjų tyrė lietuvių mitologiją, parašė studiją apie baltų ir slavų kalbų tyrinėjimo istoriją, M. Petkevičiaus katekizmą. Lietuvių ir slavų santykių, jų istorijos klausimais ne visada buvo objektyvus.[2]

Drauge su kitais žinomais Europos mokslininkais rašė ir redagavo straipsnius ketvirtajam P. D. Šantelio de la Sosė leidimui „Religijos istorijos vadovas“.

1913 m. A. Briukneris knygoje „Die Wahrheit über die Slavenapostel“ rašė, kad slavų šventieji Kirilas ir Metodijus darbavosi tik Bizantijos naudai ir visų mažiausiai galvojo apie slavus. Brolių iš Salonikų veikla, jo nuomone, slavams padarė didelę žalą, nes nemažą slavų dalį atskyrė nuo palankios Vakarų (katalikiškos) civilizacijos įtakos.[3]

IšnašosKeisti

  1. Grzegorz Rąkowski. Przewodnik krajoznawczo-historyczny po Ukrainie Zachodniej. Część II: Podole. Oficyna Wydawnicza «Rewasz», 2006. Strona 352.
  2. 2,0 2,1 2,2 A. Sabaliauskas, redaktorė T. Paulauskytė (2018-09-12, red. 2021-07-22). „Aleksander Brückner“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-02-21. 
  3. Бернштейн С. Б. Константин-Философ и Мефодий. Начальные главы из истории славянской письменности // М.: Издательство Московского университета, 1984. С. 8

BibliografijaKeisti