Aleš Šteger
Alešas Štegeris (slovėn. Aleš Šteger, 1973 m. gegužės 31 d., Ptujus, Slovėnija) – slovėnų poetas, rašytojas, vertėjas, kritikas.
Biografija redaguoti
Liublianos universiteto Filosofijos fakultete studijavo lyginamąją literatūrą bei vokiečių filologiją. Poetas yra Studentų leidyklos Beletrina redakcijos narys bei vienas iš Medanoje vykstančio festivalio „Poezijos ir vyno dienos" įkūrėjų. 1996 – 2004 metais jis vadovavo festivalio programai. 2000 metais Berlyne tapo Literarishen Colloquiums stipendininku. Po metų Štegeriui buvo paskirta amerikiečių fondo Abraham Woursell stipendija bei vokiečių Akademie Schloss Solitude stipendija Štutgarte 2002 metams. O dar po dvejų metų jam buvo paskirta dar viena stipendija – šįsyk DAAD– Kuenstlerprogramm. 2008 metais Štegeriui buvo įteiktas Rožanco apdovanojimas, teikiamas už geriausią slovėnų kalba parašytą esė. Poetas gyvena ir dirba Liublianoje.
Pirmasis Štegerio poezijos rinkinys „Šachmatų valandos“ („Šahovnice ur“) pasirodė 1995 metais. Iš karto po knygos išleidimo, poetas buvo pastebėtas ir apdovanotas Slovėnijos knygų mugėje. Po jo buvo išleistos dar trys poezijos knygos: „Kašmyras“ („Kašmir“, 1997), po metų nuskynusi Slovėnijoje svarbų Veronikos apdovanojimą, „Protuberantai“ („Protuberance“, 2002) bei „Posakių knyga“ („Knjiga reči“), pasirodžiusi 2005 metais. Tuo pat metu pasirodė ir pirmoji Štegerio kompaktinė audiopoezijos plokštelė, įrašyta kartu su Peteriu N. Gruberiu ir išleista kartu su rinkiniu „Akmuo“ („Kamen“). Prozos knyga „Kartais sausis būna vidurvasary“ („Včasih je januar sredi poletja“, 1999) simbolizuoja bandymą sujungti prozą, poeziją ir dokumentiką. Po šios knygos pasirodymo rašytojui buvo įteiktas Petrarkos apdovanojimas, skirtas jauniems Europos autoriams. 2007 metais pasirodė dar vienas Štegerio prozinis kūrinys – „Berlynas“ („Berlin“), paties poeto teigimu, ši knyga nėra kelionių apybraiža, nors ir parašyta remiantis kelionės į Berlyną įspūdžiais.
Štegeris verčia grožinę literatūrą bei eseistiką, daugiausia iš vokiečių kalbos. Yra išvertęs nemažai Gottfiedo Benno, Michaelo Donhauserio, Peterio Huchelio bei Pablo Nerudos kūrybos.
Poeto kūryba buvo išversta į daugelį kalbų bei publikuota daugiau nei 200 tarptautinių literatūrinių laikraščių bei žurnalų. Iki šiol Štegerio knygos išverstos į slovakų, čekų, kroatų, bulgarų, katalonų, prancūzų, anglų, vokiečių ir lietuvių kalbas.