Albinas Lozuraitis

Albinas Lozuraitis
Gimė 1934 m. sausio 2 d. (86 metai)
Pilies kaime, Jurbarko rajonas
Tautybė lietuvis
Sutuoktinis (-ė) Žana Levitina (mirė 1991 m.), Loreta Anilionytė (nuo 1995 m.)
Vaikai Eduardas (g. 1960), Lizeta (g. 1968), Ieva (g. 1996)
Veikla lietuvių filosofas, politikas, vertėjas ir redaktorius.
Partija Lietuvos socialdemokratų partija
Išsilavinimas humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater Vilniaus universitetas

Albinas Lozuraitis (g. 1934 m. sausio 2 d. Pilies kaime, Jurbarko rajonas) – lietuvių filosofas, politikas, vertėjas ir redaktorius.

BiografijaKeisti

1952 m. baigė Jurbarko vidurinę mokyklą, 1957 m. baigė Vilniaus universitetą, Istorijos ir filologijos fakultetą, įgydamas lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1963 m. birželio 25 d. Vilniaus universitete apsigynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Socialinė ideologija (jos socialinių principų metodologiniai pagrindai)“. 1963 m. suteiktas filosofijos daktaro laipsnis.

19571992 m. dirbo Vilniaus universitete dėstytoju, vyresniuoju dėstytoju, docentu. 19741992 m. – Vilniaus universiteto filosofijos žurnalo „Problemos“ vyr. redaktorius. 19921996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, Valstybės ir teisės komiteto pirmininko pavaduotojas.

Buvo Lietuvos demokratinės darbo partijos narys, šios partijos tarybos, prezidiumo narys, partijos kandidatas į Lietuvos Respublikos Seimo narius Naujamiesčio rinkimų apygardoje.

Vedęs. Pirmoji žmona – redaktorė Žana Levitina iš gyvenimo pasitraukė 1991 metais. Iš pirmosios santuokos turi du vaikus: architektą Eduardą Lozuraitį (g. 1960 m.) ir filologę Lizetą Lozuraitytę (g. 1968 m.). Antrą kartą vedė 1995 metais filosofę Loretą Anilionytę. Su ja turi dukrą teisininkę Ievą Lozuraitytę (g. 1996 m.).

BibliografijaKeisti

Monografijos

  • Socialistinė ideologija. – Vilnius, 1963;
  • Filosofijos pagrindai. 4 knygos. – V.: LAD, 1975;
  • Tiesa ir vertybė. Teorinė ir praktinė antikinės filosofijos orientacija. – Vilnius, 1980;
  • Materialistinio istorijos supratimo pagrindai. – Vilnius, 1985;
  • Metodologiniai marksistinės socialinės filosofijos bruožai. – Vilnius, 1986.

Svarbesni straipsniai

  • Socialinė teorija ir socialinis vertinimas. – Metodologinės vertybių problemos. – V., 1970, p. 23-33;
  • Pažinimas kaip laisva veikla.1- Problemos, Nr. 9,p. 14-25, 2 Nr.12, p. 5-15;
  • Prof. V. Sezemanas ir jo „Estetika“// V. Sezemanas, Estetika. V.,1970. – p. 435–454;
  • Gnoseologijos labirintuose. – Sezemanas V., Raštai. Gnoseologija. V., 1987. p. 6-24;
  • Aristotelis iš amžių perspektyvos. – Aristotelis. Rinktiniai raštai., V.,1990. – p. 5-21;
  • Išminties ramybė gyvenimo sumaištyje. – Sezemanas V.. Filosofijos istorija. Kultūra. – V., 1997. (bendraaut. Loreta Anilionytė), p. I–XV;
  • Logika ir istorija. Dvasia ir filosofija. – G.W. F. Hegel. Filosofijos istorijos paskaitos. -T.1. – V., 1999. – p. 9-58.

Sudarytojas, redaktorius

  • Sezemanas V. Estetika. – Vilnius, 1970;
  • Sezemanas V. Gnoseologija. – Vilnius, 1984;
  • A. Halder. Filosofijos žodynas. V., Alma Littera. 2002. (spec. redaktorius).

Vertimai

  • G.W. F. Hegel. Filosofijos istorijos paskaitos: Trys tomai, V., Alma Littera, 1999–2001;
  • Zenonas Norkus. Max Weber ir racionalus pasirinkimas, V., Margi raštai, 2003;
  • W. Wundt. Psichologijos pagrindai. V.,Alma Littera, 2005.
  • G. Simmel. Sociologija ir kultūros filosofija. V., Margi raštai, 2007. 608 p. – ISBN 978-9986-09-325-1
  • Metzlerio filosofų žinynas. Nuo ikisokratikų iki Naujųjų laikų filosofų. V., Mintis, 2008, 1000 p. (kartu su Alfonsu Tekoriumi).