Albinas Gailius
Gimė 1940 m. kovo 30 d. (84 metai)
Užvėjai, Gaurės valsčius
Veikla statybinių medžiagų technologas
Organizacijos Vilniaus Gedimino technikos universitetas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas technologijos mokslų daktaras
Alma mater Kauno politechnikos institutas

Albinas Gailius (g. 1940 m. kovo 30 d. Užvėjai, Gaurės valsčius) – Lietuvos statybinių medžiagų technologas, technologijos mokslų daktaras.

Biografija redaguoti

1963 m. baigė Kauno politechnikos institutą. 1968 m. technikos mokslų kandidatas.

19671969 m. Kauno politechnikos instituto, nuo 1969 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 1991 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas. 19761986 m. ir 19901995 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakultetas|Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros vedėjas. Nuo 2003 m. profesorius. Tarptautinių studijų programų 19921995 m. „Tempus“ ir nuo 1997 m. SOCRATES Vilniaus Gedimino technikos universiteto vadovas, mokslo tyrimo programų 19951998 m. COPERNICVS ir 19982001 m. FRAMEWORK–IV Lietuvos koordinatorius.

Mokslinė veikla redaguoti

Mokslinių darbų svarbiausios sritys: statybinių medžiagų medžiagotyra, naujų kompozicinių statybinių medžiagų kūrimas, tyrimas ir taikymas, statybinių medžiagų gamyba iš technogeninių atliekų, statinių ir pavienių konstrukcijų atnaujinimas, statybinių medžiagų ir dirbinių kokybės kontrolė. Paskelbė daugiau kaip 120 mokslinių straipsnių. Parašė vadovėlių, parengė daugiau kaip 20 mokomųjų knygų ir metodinių priemonių. 14 išradimų (6 patentai) autorius.[1]

Bibliografija redaguoti

  • Statybinės medžiagos, su kitais, 1982 m.
  • Termoizoliacinės medžiagos ir jų gaminiai, su S. Vėjeliu, 2009 m.
  • Kompozicinės medžiagos ir dirbiniai su gamtiniais organiniais užpildais, monografija, su A. Kazragiu, 2006 m.
  • Keraminiai dirbiniai ir jų tyrimo metodai, su I. Girniene, 2003 m.
  • Keraminiai statybiniai dirbiniai, su I. Girniene, 2009 m.

Šaltiniai redaguoti

  1. Albinas Gailius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 741 psl.