Albatros Flugzeugwerke
Pramonė | Aviacija |
---|---|
Perėmėjas (-ai) | Focke-Wulf-Flugzeugbau AG |
Įkurta | 1909 m. gruodžio 29 d. (kaip Albatros-Werke GmbH) |
Uždaryta | 1931 m. |
Centrinė būstinė | Johannisthal Köpenick, Berlynas Schneidemühl, Vokietija |
Svarbiausi darbuotojai | Enno Walther Huth Ernst Heinkel |
Darbuotojų | ~830 (1914 m.) ~5000 (1918 m.) ~150 (1925 m.) |
Dukterinės įmonės | Ostdeutsche Albatros-Werke |
Albatros-Flugzeugwerke GmbH buvo Berlyno priemiestyje Johanisthalyje įsikūrusi Vokietijos aviacijos įmonė, veikusi 1909–1931 m., Pirmojo pasaulinio karo metu gaminusi vienus geriausių to meto kovinių lėktuvų – Albatros D.III ir Albatros D.V.
Įkūrimas ir veiklos pradžia
redaguotiĮmonę Albatros Werke GmbH 1909 m. pabaigoje Berlyno priemiestyje Johanisthalyje įkūrė Enno Walther Huth ir (1875–1964) ir Otto Wiener (1873–1941). Pirmuoju "Albatros Werke" orlaiviu tapo pagal licenciją gamintas prancūziškas monoplanas „Antoinette".
Sekančiu modeliu tapo licencinės Etrich Taube monoplano kopijos, taip pat naudojant tą pačią platformą gamintas biplanas Doppeltaube.
1912 m. pagaminti 5 „Albatros F-2" – prancūziško „Farman III" biplano kopijos (todėl indeksui buvo naudojama raidė „F“) su įgulai skirta gondola ir vokišku Argus vienaeiliu varikliu, vietoje prancūziško „Gnome" rotacinio variklio. Keturis iš šių orlaivių įsigijo Bulgarija, juos naudojusi 1912–1913 m. Balkanų karuose. Vienas šių orlaivių 1912 m. spalio 16 d. atliko pirmą kovinio bombardavimo misiją Europos žemyne.[1]
Heinkelio ir Theleno laikotarpis
redaguoti1912–1914 m. vyriausiu „Albatros" konstruktoriumi buvo Ernstas Heinkelis. Šiuo laikotarpiu įmonė pradėjo gaminti dviviečius bombonešius ir žvalgybinius lėktuvus. Įmonėje taip pat įsidarbino Robertas Thelenas, projektavęs vienviečius naikintuvus. „Albatros“ išgarsėjo dėl jo suprojektuotų ir gamintų vienų geriausių Pirmojo Pasaulinio karo naikintuvų – tokių, kaip „Albatros D.III" ar „Albatros D.V".
1914 m. balandžio mėnesį Albatros Schneidemühl mieste, Poznanės provincijoje (dabartinė Pila, Lenkija) įkūrė dukterinę įmonę Ostdeutsche Albatros-Werke). Joje buvo gaminami įvairūs Albatros modeliai, o nuo 1918 m. – Fokker D.VII.[2] 1916 m. rugsėjį Friedrichshagen vietovėje (nuo 1920 m. – Berlyno Köpenick rajone) įkūrė dar vieną gamyklą, gaminusią sklandytuvus.[3]
Įmonėje karo pradžioje dirbo 830 darbuotojų, 1918 m. lapkričio mėn. – virš 5000. Pirmojo Pasaulinio karo metu ji pagamino daugiau nei 10 300 lėktuvų.
Priverstinis susijungimas su Focke-Wulf 1931 m
redaguotiPo Pirmojo pasaulinio karo Albatros tęsė darbą pagrindinėje gamykloje. Įmonei pradžioje vadovavo vyriausias konstruktorius Rudolfas Schubertas, o nuo 1926 m. – Walteris Blume. Įmonė 1924 m. sukūrė vienvietį žemasparnį sportinį lėktuvą „L 59“ su konsoliniu sparnu ir penkių cilindrų „Siemens & Halske Sh 4“ 45 kW galios radialiniu varikliu. Buvo pastatytas tik vienas egzempliorius, kurį tais pačiais metais sekė dvivietis „L 60“ su „Siemens & Halske Sh 5“ (62 kW) ir „L 66“ bei „L 66a“. 1925 m. įmonė sukūrė lengvąj lėktuvą „L.I 67“ ir, Albatros B.II pagrindu, – mokomąjį biplaną „L 68“. Juos gamino tik 150 darbuotojų. Vėliau buvo pradėti gaminti modeliai L 82 ir L 101.
Dėl pasaulinės ekonomikos krizės „Albatros“ neteko valstybės dotacijų ir įmonė atsidūrė ant bankroto ribos. Spaudžiama vyriausybės, „Albatros“ 1931 m. rugsėjo mėn. susijungė su „Focke-Wulf-Flugzeugbau AG“. Pradžioje visa įmonė vadinosi „Focke-Wulf-Albatros“.[4]
Orlaiviai
redaguotiPirmas skrydis | Pastatyta vnt. | Paskirtis | |
---|---|---|---|
Albatros Al 101 | 1930 | 75 | Mokymų |
Albatros Al 102 | 1930 | ||
Albatros Al 103 | 1930 | ||
Albatros B.I | 1913 | Žvalgybos orlaivis | |
Albatros B.II | 1914 | Žvalgybos orlaivis | |
Albatros B.III | 1917 | Žvalgybos orlaivis | |
Albatros C.I | 1915 | Žvalgybos orlaivis | |
Albatros C.II | Žvalgybos orlaivis | ||
Albatros C.III | Žvalgybos orlaivis | ||
Albatros C.IV | Žvalgybos orlaivis | ||
Albatros C.V | 1916 | ~ 400 | Žvalgybos orlaivis |
Albatros C.VII | > 600 | Žvalgybos orlaivis | |
Albatros C.VIII | |||
Albatros C.IX | |||
Albatros C.X | 1917 | > 300 | Žvalgybos orlaivis |
Albatros C.XII | Žvalgybos orlaivis | ||
Albatros C.XIV | Žvalgybos orlaivis | ||
Albatros C.XV | 1918 | Žvalgybos orlaivis | |
Albatros D.I | 1916 | 50 | Naikintuvas |
Albatros D.II | 1916 | 291 | Naikintuvas |
Albatros D.III | 1916 m.rugpjūtis | 1866 | Naikintuvas |
Albatros D.IV | 1917 | 3 | Naikintuvas |
Albatros D.V | 1917 m. gegužė | ~ 2500 | Naikintuvas |
Albatros D.VI | 1917 | 1 | Naikintuvas |
Albatros D.VII | 1917 m. rugpjūtis | 1 | Naikintuvas |
Albatros D.VIII | |||
Albatros D.IX | 1917 | 1 | Naikintuvas |
Albatros D.X | 1918 | 1 | Naikintuvas |
Albatros D.XI | 1918 m. vasaris | 2 | Naikintuvas |
Albatros D.XII | 1918 m. kovas | 2 | Naikintuvas |
Albatros Dr. I | 1917 | 1 | Trisparnis naikintuvas |
Albatros Dr. II | 1918 | 1 | Trisparnis naikintuvas |
Albatros G.I | |||
Albatros G.II | 1916 | 1 | Bombonešis |
Albatros G.III | 1916 | Bombonešis | |
Albatros H.1 | |||
Albatros J.I | ~ 240 | Šturmo lėktuvas | |
Albatros J.II | Šturmo lėktuvas | ||
Albatros L 30 | |||
Albatros L 47 | 1921 | 5 | Albatros C.XV keleivinė modifikacija |
Albatros L 56 | |||
Albatros L 57 | Keleivinis laineris | ||
Albatros L 58 | 1923 | 7 | Keleivinis laineris |
Albatros L 59 | 1923 | Bendrosios paskirties | |
Albatros L 60 | 1923 | Bendrosios paskirties | |
Albatros L 65 | 1925 | 2 | Žvalgybinis |
Albatros L 66 | |||
Albatros L 67 | |||
Albatros L 68 | Trečias dešimtmetis | Mokymų | |
Albatros L 69 | 1925 | 4 | Mokymų |
Albatros L 70 | |||
Albatros L 71 | |||
Albatros L 72 | 1925? | Lektyninis biplanas su stuminačiu sraigtu | |
Albatros L 72A | 1926 | 4 | Krovininis biplanas, suprojektuotas laikraščių pervežimui |
Albatros L 73 | 1926 | 4 | Keleivinis laineris |
Albatros L 74 | |||
Albatros L 75 | 1928 | 43 | Mokymų |
Albatros L 76 | |||
Albatros L 77 | 1928 | 4 | Naikintuvas / žvalgybinis |
Albatros L 78 | |||
Albatros L 79 | 1929 | 2 | Akrobatinis |
Albatros L 81 | |||
Albatros L 82 | 1929 | 72 | Mokymų |
Albatros L 83 | |||
Albatros L 84 | 1935 | 5 | Naikintuvas |
Albatros L 100 | 1930 | 1 | Lenktyninis |
Albatros L 102 | 1932 | 10 | Mokymų |
Albatros L 103 | 1933 | 1 | Eksperimentinis |
Albatros Doppeltaube | 1910 | Bendrosios paskirties, karinis | |
Albatros Taube | 1910 | Bendrosios paskirties, karinis | |
Albatros W.4 | 1916 | 128 | Naikintuvas hidroplanas |
Albatros W.5 | 5 | Torpednešis hidroplanas | |
Albatros W.8 | 1918 | 2 | Naikintuvas hidroplanas |
Literatūra
redaguoti- (DE) Enzo Angelucci, Paolo Matricardi: Flugzeuge von den Anfängen bis zum 1. Weltkrieg. Wiesbaden 1976, ISBN 3-8068-0391-9.
- (DE) John F. Connors: Albatros Fighters in Action. Carrollton 1981, ISBN 0-89747-115-6.
- (DE) Die letzten Albatrosse – Im Dunstkreis der Reichswehr. In: FliegerRevue. Juli 2009, S. 58–61.
- (DE) Günter Kroschel, Helmut Stützer: Die deutschen Militärflugzeuge 1910–18. Lohse-Eissing, Wilhelmshaven 1977, ISBN 3-920602-18-8.
- (DE) Kenneth Munson: Bomber 1914–1919. Patrouillen- und Aufklärungsflugzeuge. Orell Füssli, Zürich 1968.
- (PL) Mateusz Kabatek, Robert Kulczyński. Pilskie zakłady lotnicze Albatros. „Aeroplan”. 1(130)/2018, s. 14–19. Warszawa: Agencja Lotnicza Altair Sp. z o.o. ISSN 1232-8839
- (DE) Kenneth Munson: Kampfflugzeuge, Jagd- und Trainingsflugzeuge 1914–19. Zürich 1968.
- (DE) Heinz J. Nowarra: Die Entwicklung der Flugzeuge 1914–18. München 1959.
- (DE) Peter Schiemer: Die Albatros(Oeffag) Jagdflugzeuge der k.u.k. Luftfahrtruppen. Weishaupt Verlag, Graz
- (DE) Günter Schmitt: Transpress, Berlin 1980, ISBN 3-344-00129-9.
Išnašos
redaguoti- ↑ I. Borislavov, R. Kirilov: Die bulgarische Flugzeuge. Band I: Von Bleriot bis Messerschmitt. Litera Prima, Sofia 1996.
- ↑ Mateusz Kabatek, Robert Kulczyński. Pilskie zakłady lotnicze Albatros. „Aeroplan”. 1(130)/2018, s. 14–19. Warszawa: Agencja Lotnicza Altair Sp. z o.o. ISSN 1232-8839
- ↑ Die letzten Albatrosse – Im Dunstkreis der Reichswehr. In: FliegerRevue. Juli 2009, S. 58–61.
- ↑ Hartmut Pophanken, Klaus Schalipp, Peter Kuckuk: Ein Jahrhundert Luft- und Raumfahrt in Bremen: Von den frühesten Flugversuchen zum Airbus und zur Ariane. Bremen 2015, Edition Falkenberg, S. 80, ISBN 978-3954940714