Alavitų valstybė

Alavitų valstybė (arab. العلويين‎; pranc. État des Alaouites), Latakijos sandžakas - buvusi Prancūzijos mandatinė teritorija dabartinės Sirijos pakrantėje, sukurta po Pirmojo pasaulinio karo ir pavadinta pagal tose žemėse paplitusią šiitų alavitų sektą.[1]

arab. العلويين
pranc. État des Alaouites
Alavitų valstybė
Sirijos mandato dalis

1920 – 1936

Flag of Alavitų valstybė

Vėliava

Location of Alavitų valstybė
Location of Alavitų valstybė
Sostinė Latakija
Valdymo forma Tautų Sąjungos mandatinė teritorija
gubernatorius
 1920-1921 Niéger
 1925-1936 H. Schoeffler
Era Tarpukaris
 - Tautų Sąjungos mandato suteikimas 1920 m. rugsėjo 2 d.
 - įjungimas į Siriją 1936 m. gruodžio 5 d.

Istorija

redaguoti

Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje žlugus Osmanų imperijai nugalėtojos perėmė dalį yrančios imperijos provincijų.

  • 1918 m. Prancūzija okupavo Siriją.
  • 1920 m. rugsėjo 2 d. Tautų Sąjungos mandatu gavo ir Alavitų teritoriją, kuri pradžioje buvo Prancūzijos valdoma autonomiška teritorija.
  • 1922 m. liepos 1 d. buvo įjungta į Prancūzijos Sirijos sudėtį.
  • 1923 m. rugsėjo 29 d. Alavitų teritorija buvo paskelbta valstybe, kurios sostinė yra Latakijos uostas.
  • 1925 m. sausio 1 d. teritorija buvo oficialiai pavadinta Alavitų valstybe.
  • 1930 m. rugsėjo 22 d. Alavitų valstybė buvo pervadinta į Latakijos sandžaką. Valstybė tada turėjo 278 tūkst, gyventojų.
  • 1936 m. gruodžio 5 d. Latakijos sandžakas buvo inkorporuotas į Sirijos sudėtį.

Prancūzai gubernatoriai

redaguoti
  • 1920 m. rugsėjo 2 d. – 192? m. - Niéger
  • 192? - 1922 m. liepos 1 d. – Gaston Henri Gustave Billotte (b. 1875 - d. 1940)
  • 1925 m. sausio 1 d. – 1925 m. - Léon Henri Charles Cayla (b. 1881 - d. 1965)
  • 1925 m. - 1936 m. gruodžio 5 d. – H. Schoeffler

Nuorodos

redaguoti