Alaus darykla
Alaus darykla – pramoninė įmonė arba maža daryklėlė, besispecializuojanti alaus gamybos pramonėje.
Šiuo metu alaus gamyba yra pasaulinis verslas, kuriame dominuoja keletas tarptautinių korporacijų. Taip pat esama tūkstančių regioninių gamintojų. Didžiausios pasaulio alaus daryklos 2000 m. buvo JAV „Anheuser-Busch“, Olandijos „Heineken“, Belgijos „Interbrew“, Brazilijos „Ambev“, Pietų Afrikos Respublikos SAB, Jungtinių Amerikos Valstijų „Miller“, Danijos „Carlsberg“, Didžiosios Britanijos „Scottish & Newcastle“.[1] Nemaža dalis jų susijungė per pastarąjį dešimtmetį. 2013 m. stambiausios buvo „Heineken“, „Carlsberg“, „AB InBev“, „SABMiller“ ir kitos tarptautinės įmonės.[2]
LietuvojeKeisti
Didžiąją Lietuvos alaus rinkos dalį užima stambiesiems tarptautiniams koncernams priklausančios pramoninės daryklos, tokios kaip „Švyturys“, „Utenos alus“ (priklauso „Baltic beverages holding“), „Kalnapilis“, „Vilniaus tauras“ (priklauso „Royal Unibrew“).[1]
Didžiausios Lietuvos alaus daryklos susibūrusios į Lietuvos aludarių gildiją. Jai priklauso „Švyturys“, „Utenos alus“ (susijungę į grupę „Švyturys-Utenos alus“), „Kalnapilis“ ir „Vilniaus tauras“ (susijungę į „Kalnapilio-Tauro grupę“), „Volfas Engelman“.[3]
Be šių alaus gamintojų Lietuvoje yra ir kitų alaus daryklų (pvz., „Gubernija“).[4] Seniausia alaus darykla – „Biržų alaus“ darykla, įkurta 1686 m.[5]
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Alaus pramonė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
- ↑ Jens Gammelgaard (2013). The Global Brewery Industry. Edward Elgar Publishing. p. 1. ISBN 9781781006351.
- ↑ „Lietuvos aludarių gildija“. www.aludariai.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
- ↑ „Alaus mėgėjų almanachas“. alutis.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.
- ↑ „Lietuvos aludarių gildija“. www.aludariai.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-04.