55°21′š. pl. 25°17′r. ilg. / 55.35°š. pl. 25.29°r. ilg. / 55.35; 25.29

Alantos valsčius
Laikotarpis: XVI a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Alanta
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Ukmergės apskritis (1861–1915)
Lenkija Lenkija
Vilniaus apygarda Vilniaus apskritis (1919–1920)
Lietuva Lietuva
Utenos apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Utenos apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Utenos apskritis (1944–1950)

Alantos valsčius (arba Aluntos valsčius, rus. Овантская волость, lenk. gmina Owanta) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alanta.

Istorija

redaguoti

1598 m. inventoriuje išvardyti Alantos dvaro valsčiai ir kaimai. Tuo metu valsčiuje buvo Antaliežiai, Avilčiai, Kavoliai, Kazlai, Alantos klebono kaimas, Krištapiškiai, Trumponys, Žibėčiai ir kt. Caro laikais valsčius atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Skudutiškio valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Molėtų rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6671 871 kiemas [2] 8 seniūnijos 123
1923 m.[3] 228 8443 1797
1932 m. 195 9371 10 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
229 9 apylinkės [5]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Alanta Aluntos seniūnija Alantos apylinkė
Avilčiai Avilčių seniūnija Avilčių apylinkė
Girsteitiškis Girsteitiškio seniūnija Girsteitiškio apylinkė
Janonys Janonių seniūnija Janonių apylinkė
Kaniūkai Kaniūkų seniūnija -
Mackėnai Mockėnų seniūnija Mackėnų apylinkė
Migiškiai Migiškių seniūnija Migiškių apylinkė
Spuliai Špulių seniūnija Spulių apylinkė
Svobiškis Švobiškio seniūnija Svobiškio apylinkė
Vastapai Vastapų seniūnija Vastapų apylinkė
Iš viso: 10 seniūnijų 9 apylinkės

Gyvenvietės

redaguoti

1923 m. buvo 185 gyvenvietės. 1933 m. valsčiuje minimi kaimai:[9]

  • Adomiškiai
  • Agotava
  • Aklušiai
  • Alunta-Pakalnė
  • Antaksčiai
  • Antaliešiai
  • Aponkiškiai
  • Aviliai
  • Ažubaliai
  • Ažuprudžiai
  • Ažupiai
  • Ažusieniai
  • Babilnikai
  • Bajorai
  • Bareikiai
  • Bučiškiai
  • Buržiliai
  • Cizariškiai
  • Deksniai
  • Drobiškiai
  • Gaigalai
  • Gaidanonai
  • Galiniai
  • Gečiai
  • Gegužynia
  • Gerstaitiškiai
  • Gilužiai
  • Glabupka
  • Gruodžiai
  • Išdiegiai
  • Janoniai
  • Jaurai
  • Jerališkis
  • Juodiškiai
  • Juotiškiai
  • Juozapavas
  • Kadariškis
  • Kalviai
  • Kaniūkai
  • Karališkiai
  • Kazimieravas
  • Kazlai
  • Klabiniai
  • Kovališkiai
  • Kumpai
  • Laičiai
  • Lieseniai
  • Mackėnai
  • Maišiakula
  • Medeniškiai
  • Mygiškiai
  • Motiejūnai
  • Narušiškiai
  • Osepiai
  • Otredai
  • Paąžuoliai
  • Pabarai
  • Padvarniai
  • Pavirvinčiai
  • Petruvka
  • Runioniai
  • Sikariškiai
  • Sikuniai
  • Spiečiūnai
  • Spuliai
  • Šaukiškiai
  • Šemetiškiai
  • Šilaikėnai
  • Šilina
  • Šmatiškiai
  • Šunakojai
  • Švabiškiai
  • Tamilupka
  • Triberžiai
  • Trokai
  • Trumponys
  • Uncenai
  • Upeliškiai
  • Vaiksniūnai
  • Vastapai
  • Verbiškiai
  • Zapijuvka
  • Žybčiai
  • Žygeliškiai

Gyventojai

redaguoti

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1873 Kudoriškis Teofilius Matulionis, arkivyskupas 1962
1880 Vastapai Fabijonas Kemėšis, kunigas, ekonomistas 1954
1900 Girsteikiškis Antanas Minkevičius, botanikas 1998
1923 Jurgiškis Balys Bratkauskas, aktorius ir režisierius 1983
1929 Antaliešiai Adolfas Lasys, statybų technologas 1996
1930 Juozapava Vytautas Kaušinis, grafikas 2009
1930 Runionys Adolfas Laimutis Telksnys, informatikas 2022
1934 Laičiai Antanas Kairys, zootechnikas 2017
1936 Kaniūkai Stasys Jurevičius, poetas 2023
1941 Kaniūkai Zinaida Kalpokovaitė-Vogėlienė, tekstilininkė
1943 Verbiškės Juozapas Algis Leišis, karininkas 2019

Šaltiniai

redaguoti
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 763–776 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 171
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 764 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 770 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 172
  9. Alantos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 367 psl.