Alšia
Šis straipsnis apie upę. Apie ežerą skaitykite straipsnyje Pieštuvėnų ežeras.
| Alšia | |
|---|---|
 Alšia ties Sudvariškėmis
| |
| Ilgis | 36,3 km |
| Baseino plotas | 137,8 km² |
| Vidutinis debitas | 1,06 m³/s |
| Ištakos | Švenčius |
| Žiotys | Verknė |
| Šalys | Lietuva |
 Vikiteka |
Alšia |
Alšia – upė Kaišiadorių ir Prienų rajone; Verknės dešinysis intakas. Priklauso Nemuno mažųjų intakų baseinui.
Išteka iš Kaišiadorių rajone telkšančio Švenčiaus ežero. Teka į šiaurės vakarus, toliau į pietvakarius per Prienų rajoną. Iki Alšios (Pieštuvėnų) ežero vadinama Alšyčia. Pratekėjusi Alšios (Pieštuvėnų) ežerą, toliau pasuka į pietus; vaga labai vingiuota. Įteka į Verknę 25 km nuo jos žiočių, į pietvakarius nuo Stakliškių. Alšios žemupys įeina į Alšios hidrografinį draustinį.
Vidutinis nuolydis 275 cm/km. Alšios baseine nemažai ežerų, todėl upė vandeninga ir vasarą, o potvynių amplitudė mažesnė negu 1 m[1]. Alšios baseino plotas – 137,8 km². Didžioji baseino dalis nesimetriška, nes dauguma intakų yra kairieji.[2]
Intakai:
- kairieji – Karvė, Veršiukas, Juodupis, Zelvia, Sulinga, Tauriekėlė, Meduja;
- dešinieji – Virkius, Kamainė.
Prie upės esantys kaimai: Ringailiai, Mockonys, Alšininkai, Sudvariškės, Trečionys.
Etimologija
redaguotiUpėvardžio etimologija neaiški. Kazimieras Būga kildino iš ide. *el-, *ol- „tekėti, tižti“, kur š (ide. ḱ) yra determinantas. Plg. bltr. алёс „liūnas, raistas, klampynė“, bltr. альса „durpinga pelkė“, lenk. ols „pelkių miškelis“.[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Alšia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 52
- ↑ Lietuvos upės (Hidrografija ir nuotėkis): monografija /B.Gailiušis, J.Jablonskis, M.Kovalenkovienė. – Kaunas: Lietuvos energetikos institutas, 2001. – 792 p. ISBN 9986-492-64-5.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.