Akvitanai
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Akvitanai (lot. aquitani) – senovinė genčių grupė, gyvenusi dabartinės pietvakarių Prancūzijos teritorijoje tarp Garonos ir Pirėnų (Gaskonės istoriniame regione), gaskonų etnoso protėviai. Yra manoma, kad lingvistiškai ir kultūriškai jie skyrėsi nuo indoeuropiečių keltų, o buvo giminingi Pirėnuose gyvenusiems iberams (pirmiausia vaskonams). Dėl to dar vadinami iberoakvitanais.
Akvitanų kalba paliko nedaug įrašų, o daugiausia dievų ir žmonių vardų. Iš jų galima spręsti apie šios kalbos giminingumą su baskų kalba.
Raida
redaguotiVienas pirmųjų akvitanus aprašo Julijus Cezaris, kuris juos laiko kultūriškai panašius tiek į savo kaimynus iberus, tiek į keltus. Jis laikė akvitanus viena iš trijų pagrindinių Galijos tautų (kitos dvi buvo keltai ir belgai). Dėl to ir vėliau Plaukuotoji Galija buvo skirstoma į šias tris dalis.
Tiesa, apie 27 m. pr. m. e. įkurta Akvitanijos Galija apėmė gerokai didesnį plotą nei akvitanų gyvenamos sritys: šioje provincijoje gyveno labai daug keltų genčių. Tik IV a. pradžioje Akvitanijos provinciją suskaldžius į tris dalis, naujai įkurta Novempopulanija gana tiksliai atitiko akvitanų gyvenamas žemes. Provincijos pavadinimas reiškė „9 tautos“ taip turint omenyje 9 akvitanų gentis, nors iš tiesų teritorijoje genčių gyveno daugiau.
Valdant Romos imperijai, lotynizacija krašte progresavo menkai, akvitanai išlaikė savo kalbą ir kultūrinius bruožus. Pamažu įsitvirtino krikščionybė.
V a. akvitanų žemes nusiaubė vandalai, alanai, svebai. Vėliau Romos imperatorius čia leido įsikurti vestgotams, kurie įjungė akvitanus į savo karalystę. 507 m. akvitanai prijungti prie Frankų valstybės, o vėliau kartu su vaskonais sukūrė Vaskonijos kunigaikštystę. Joje akvitanų kalba galutinai nunyko, jie perėmė vulgariąją lotynų kalbos formą ir iš jų susidarė gaskonų etnosas.
Gentys
redaguoti- Auskai (Auscii) – gali būti, kad iš jų etnonimo kilo pats akvitanų pavadinimas. Jų pagrindinė gyvenvietė (senovės Iliberis) vėliau pervardinta Ošu, pavadinimu, kilusiu iš genties;
- Benearnai – davė pavadinimą Bearno regionui;
- Bigerionai (Bigerriones) – davė pavadinimą Bigoros regionui;
- Bojai (Boii) gyveno Bugo regione;
- Kokosatai su centru Kokosiumo mieste;
- Konvenai (Convenae), su centre Lugdunum Convenarum (dab. Sant Bertran de Comenge)
- Elusatai (Elusates) gyveno Armanjako regione;
- Garumniai (Garumni) koncentravosi Arano slėnyje, su centru Salardunume;
- Laktoratai (Lactorates) gyveno Lomanjos regione su centru Lactora (dab. Leitora);
- Sotiatai gyveno į šiaurę nuo elusatų, su centru Sotiume;
- Suburatai gyveno su centru Soloje
- Tarbeliai (Tarbelli) gyveno pajūrio regione su centru Aquae tarbelliae (dab. Daksas).
- Tarusatai gyveno Tursano regione, su centru Atura (dab. Aira).
- Vasatai gyveno prie Garonos upės.