Akstis (botanika)

nuorodinis straipsnis Vikimedija projekte
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Akstisstiebo kilmės dyglys, pakitęs trumpaūglis.

Vienapiestės gudobelės (Crataegus monogyna) šakelė su akstimis

Suaugusių aksčių viršūnės neturi pumpurų su augimo kūgeliais, kurie anksti nustoja veikti ir sukietėja. Aksčių kietumas priklauso nuo medienos ir sklerenchimos gausos. Paprastai akstys būna ylos formos, tačiau būna ir šakotų (pvz., gledičijų akstys).

Aksčių ūglinę kilmę rodo tai, kad jos išsivysto lapų pažastyse (ten, kur būna pumpurai), o aksčių pamatinėje dalyje matyti sunykusių pumpurėlių ir lapelių žymės. Aksčiai suaugus, ją dengiantis lapas paprastai nukrenta, bet lieka lapkočio randas.

Lietuvoje akstis turi šunobelė (Rhamnus cathartica), dygioji slyva (Prunus spinosa), gudobelė (Crataegus), gledičija (Gleditschia triacanthos).