Vikipedija

Akira

Akira
Žanras Kiberpankas, mokslinė fantastika, trileris
Manga
Autorius Katsuhiro Otomo
Leidėjas Japonija Kodansha
Jungtinės Amerikos Valstijos Epic Comics, Dark Horse Comics, Random House
Serializuota  Young Magazine
Leidimo metai 1982 m. gruodžio 20 d. –
1990 m. birželio 25 d.
Tomų sk. 6
Filmas
Režisierius Katsuhiro Otomo
Studija Tatsunoko Production, TMS Entertainment
Išleidimo data 1988 m. liepos 16 d.
Trukmė 125 min.

Akira (jap. アキラ, romanizuojama kaip AKIRA) – japonų manga komiksai ir animė filmas, kurį sukūrė Kacuhiro Otomo. Veiksmas vyksta postapokaliptiniame Neo-Tokijuje, visuotiniam sąmyšiui pavaizduoti buvo pasitelktos kiberpanko žanro detalės.[1] Kūriniai apima socialinės izoliacijos, visuomenės spaudimo, korupcijos, galios troškimo ir kitokias temas.[2]

Leidykla „Kodansha“ surinko 1982–1990 m. laikotarpiu žurnale „Young Magazine“ publikuotus komiksus į šešis tomus.[3] 1988 m. manga komiksai buvo adaptuoti į anime filmą, kuris daugiausia remiasi antrąją manga siužeto linijos dalimi.[4] Manga veiksmas vyksta žymiai platesniu laikotarpiu negu filme, apima didesnę veikėjų įvairovę ir antraeiles siužetines linijas. Filmas pasakoja apie du protagonistus: paauglį baikerį Tecuo Šimą (akt. Nozomu Sasaki), turintį parapsichologinių galių, ir baikerių gaujos vadeivą Šotaro Kanedą (akt. Mitsuo Iwata). Kaneda bando užkirsti kelią Tecuo prikelti įkalintą, neaprėpiamą galią turintį berniuką, vardu Akira. „Akira“ tapo kultiniu filmu ir yra plačiai pripažįstamas kaip vienas geriausių Japonijos animacijos kūrinių.

Apžvalga redaguoti

Otomo sukurti komiksus įkvėpė „Žvaigždžių karų“ saga ir „Tetsujin 28-go“ manga. „Akiros“ siužeto pagrindas buvo tuomet dar tik kylantis kiberpanko žanras.[5][6] 1988 m. „Marvel“ padalinys „Epic Comics“ išleido manga komiksus JAV. Tai buvo pirmieji kompiuteriu spalvinti komiksai. Šis spalvinimas buvo daug subtilesnis nei kituose ankstesniuose komiksuose, o pati technologija buvo daug toliau pažengusi nei to meto Japonijos animacijos technologijų galimybės. Tai nulėmė „Akiros“ komercinę sėkmę Vakarų rinkose ir iš pagrindų pakeitė komiksų spalvinimo principus.[7] Paskutinis šios spalvotos versijos skyrius išėjo 1995 m.

Dar dirbdamas prie manga, Kacuhiro Otomo sutiko komiksus adaptuoti į filmą, tačiau su sąlyga, kad jo kūrimo laisvė nebus ribojama. Tokį primygtinį reikalavimą jis iškėlė remdamasis savo patirtimi dirbant prie anime filmo „Harmagedon“. Keletas Japonijos pramogų industrijos bendrovių sudarė partnerystę ir surinko apie 1,1 mlrd. jenų biudžetą, siekdamos sukurti tokio paties meistriškumo lygio siužetą kaip daugiau nei 2000 puslapių turinčioje manga. Buvo sukurta daugiau kaip 160 000 skaidrių.[8]

Filmo anonsas pasirodė 1987 m. Filmas buvo užbaigtas ir išleistas 1988 m., dvejais metais anksčiau nei oficialiai pasibaigė manga. Otomo atskleidė, kad filmo projektas buvo pradėtas scenarijaus pabaigos rašymu tam, kad būtų galima tinkamai per daug neišsiplečiant perteikti natūralią filmo siužeto eigos ir veikėjų vystymosi pabaigą, bei tam, kad jis žinotų, kurie manga elementai pateks į filmo siužetą, o kurie ne.

Filmo siužetas redaguoti

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Neo-Tokijas, 2019 m. Šotaro Kanedos vedama baikerių gauja, vadinamosios Kapsulės (Capsules), miesto greitkeliuose grumiasi su konkuruojančia gauja, Klounais (Clowns). Kanedos geriausias draugas Tecuo Šima susižeidžia, kai vos nepartrenkia telekinetinių galių turinčio berniuko, vardu Takašis (akt. Tatsuhiko Nakamura), kurį iš slaptos vyriausybės laboratorijos išgabeno pogrindyje veikianti revoliucinė organizacija. Takašį sučiumpa ginkluoti kareiviai, o Tecuo atsiduria ligoninėje. Kanedos ir jo gaujos apklausos metu jis susiduria su Kei (akt. Mami Koyama), revoliucinės grupuotės nare, ir susitaria dėl jos paleidimo kartu su jo gauja.

Tuo tarpu pulkininkas Šikišima (akt. Taro Ishida) ir dr. Onišis (akt. Mizuho Suzuki) išsiaiškina, jog Tecuo turi parapsichologinių sugebėjimų, panašių į Akiros, berniuko, kuris prieš 31 metus sugriovė Tokijo miestą. Kijoko (akt. Fukue Ito), mergaitė pasižyminti panašiais sugebėjimais, regi Neo-Tokijo griūties vaizdus, o pulkininkas įsako Onišiui nužudyti Tecuo, jei pasirodys, kad jo galia nekontroliuojama. Tecuo išsmunka iš ligoninės ir susitinka su savo mergina Kaori (akt. Yuriko Fuchizaki). Jiedu nugvelbia Kanedos motociklą. Kai Tecuo ir Kaori užpuola Klounų gauja, Kaneda ir kiti spėja juos išgelbėti. Tecuo ima kankinti itin stiprūs galvos skausmai, todėl dr. Onišis nugabena jį į ligoninę.

Išgelbėjęs Kei nuo sulaikymo po partizaninio puolimo, Kaneda su ja nusigauna iki maištininkų būstinės ir, sužinojęs, kad jie ketina pagrobti Tecuo, sutinka bendradarbiauti. Tuo tarpu Takašis, Kijoko ir Masaru (akt. Kazuhiro Kamafuji) nesėkmingai pabando nužudyti Tecuo. Tačiau, tai tik paskatina Tecuo įniršti ir jis ima viską niokoti, o sužinojęs, kad Akira yra saugomas užšaldytas požeminėje saugykloje po olimpiniu stadionu, išskrenda.

Kei ir Kaneda sulaikomi, bet Kijoko, įsiskverbdama į Kei sąmonę, išaiškina, kad Tecuo privalo būti sulaikytas, ir palengvina jų pabėgimą. Beviltiškai siekdamas sulaikyti Tecuo, pulkininkas mieste įveda karinę padėtį. Tecuo nužudo vieną iš savo gaujos narių, Jamagatą (akt. Masaaki Okura). Vykdamas link stadiono jis brutaliai išžudo visus kareivius, siekiančius užkirsti jam kelią. Sužinojęs apie draugo žūtį, Kaneda nutaria keršyti. Atvykęs Tecuo randa tik stiklinius konteinerius su Akiros palaikais; jo kūnas buvo naudotas daugelyje mokslinių tyrimų.

Kaneda susigrumia su Tecuo ir nesėkmingai pabando jį nukauti lazeriniu šautuvu, tuo tarpu pulkininkas panaudoja orbitinį lazerį Tecuo dešiniajai rankai nutraukti. Tecuo trūkteli orbitinį ginklą į atmosferą ir iš nuolaužų susirenka dirbtinę ranką. Atvykus Kaori, Tecuo telekinetinės galios jam ima kelti neaprėpiamą skausmą. Pulkininkas paaiškina, kad Tecuo duoti migreną suvaržantys vaistai buvo skirti pristabdyti nekontroliuojamų jėgų evoliuciją. Nepaisydamas pulkininko prašymo sugrįžti į ligoninę, Tecuo vos jo nenužudo. Tecuo nebesugebant suvaldyti jėgų proveržio, jo kūnas virsta milžiniška mase, kuri įtraukia Kanedą ir mirtinai sutraiško Kaori.

Vaikai prikelia Akirą, kuris pasinaudodamas savo parapsichologinėmis galiomis apgaubia miestą šviesos kamuoliu, kuris įtraukia Tecuo ir Kanedą. Siekdami išgelbėti Kanedą, vaikai pasineria į šviesos kamuolį ir suvokia, kad jiems gali ir nebepavykti sugrįžti. Kaneda regi Tecuo ir Akiros vaikystės prisiminimus, kaip Tecuo visuomet pasikliaudavo Kanedos draugyste ir kaip vaikų sugebėjimai buvo tiriami dar prieš Tokijo sunaikinimą.

Vaikai sugrąžina Kanedą ir pasako, kad Akira nugabens Tecuo į saugią vietą; Kijoko priduria, kad Kei ima ugdyti savo parapsichologines galias, ir tai patvirtinama, kuomet Kei telepatiškai susisiekia su Kaneda. Sprogimas nuniokoja didžiąją dalį miesto, palikdamas tuštumą, kurią užlieja vandenyno srovės. Daktaras Onišis žūva sugriuvus jo laboratorijai. Pulkininkas likęs gyvas lieka stebėti virš miesto kylančio saulėtekio. Tecuo visiškai suvaldo savo galias iššaukdamas didįjį sprogimą kitoje dimensijoje ir ištaria: „Aš esu Tecuo“.

Veikėjai redaguoti

  • Šotaro Kaneda (金田 正太郎 Kaneda Shōtarō) – neatsakingas baikerių gaujos vadeiva, turintis savadarbį motociklą. Jis ir Tecuo vienas kitą laiko gerais draugais nuo pat vaikystės. Jis yra arogantiškas ir mėgsta paerzinti Tecuo, nors prijaučia jam kaip jaunesniajam broliui. Pagelbėjęs Kei, Kaneda įsitraukia į jos anti-vyriausybinės grupuotės veiklą siekdamas surasti Tecuo.
  • Tecuo Šima (島 鉄雄 Shima Tetsuo) – geriausias Kanedos draugas ir vienas pagrindinių istorijos veikėjų. Jis jaučiasi kaip juoda avis gaujoje ir tyliai kenčia nuo jį sukausčiusio nepilnavertiškumo komplekso. Tecuo žavisi Kaneda, bet tuo pačiu piktinasi per didele savo priklausomybe nuo jo. Pasireiškus jo telekinetiniams sugebėjimams, išauga jo neapykanta Kanedai; jis trokšta pasisavinti Kanedos motociklą (valdžios ir galios simbolį) ir siekia įrodyti esąs nepaprastai galingas ir galintis pats savimi pasirūpinti. Galiausiai, jo nevaržomas galios troškimas atsigręžia prieš jį patį.
  • Kei (ケイ) – jauna revoliucionierė, su kuria Kaneda atsitiktinai susipažįsta, o beieškodamas Tecuo ją pamilsta. Iš pradžių ji neturi jokių antgamtinių sugebėjimų, bet kitiems ja manipuliuojant, ji taip pat įgyja galių.
  • Pulkininkas Šikišima (敷島大佐 Shikishima-taisa) arba tiesiog pulkininkas – dabartinis besitęsiančio vyriausybės projekto, atsakingo už prieš 31 metus per neapsižiūrėjimą sukeltą Akiros jėgų proveržį, vadovas. Nors atrodo rūstus ir nerūpestingas, jis visgi suvokia nevaržomo Tecuo jėgų augimo keliamą pavojų ir baiminasi dėl trijų vaikų gyvybių. Tarp kitų filme vaizduojamų vyriausybės figūrų jis išsiskiria savo principingumu, susilaikymu nuo Neo-Tokijuje vyraujančios korupcijos ir hedonizmo bei tvirtu kareivio garbės kodekso laikymusi.
  • Telekinetinių sugebėjimų turintys vaikai, Masaru (マサル, kodinis pavadinimas #27), Takašis (タカシ, kodinis pavadinimas #26) ir Kijoko (キヨコ, kodinis pavadinimas #25) – vaikai, kurie kartu su Akira buvo tiriami kaip potencialiai turintys antgamtinių sugebėjimų. Jie pasižymi įvairiomis paranormaliomis galiomis, kuriomis naudojasi įtakoti įvykių eigą pagal savo išgales. Atskirai kiekvieno iš jų galios yra silpnesnės nei Akiros ar Tecuo, tačiau filmo kulminacijoje suvienytos jų pastangos tampa lemiamomis. Fiziškai jie primena vaikus susiraukšlėjusiais veidais, žilais plaukais ir žalsvai pamėlusia oda.
  • Akira (アキラ, kodinis pavadinimas #28) buvo jaunas berniukas, kuris XX a. 9-ajame dešimtmetyje slaptų vyriausybės vykdytų eksperimentų metu išugdė nepaprastus parapsichologinius sugebėjimus. Galiausiai, 1988 m., jis nebesuvaldė savo jėgų ir dėl to įvykęs didžiulis sprogimas nušlavė Tokijo miestą. Po apokaliptinio įvykio Akiros palaikai buvo surinkti ir panaudoti daugelyje mokslinių tyrimų, tačiau paslapties ištirti nepavyko. Jo palaikai buvo užšaldyti ir patalpinti po olimpiniu stadionu esančioje saugykloje.
  • Nedzu (根津) – pasipriešinimo judėjimo šnipas vyriausybėje, Neo-Tokijo parlamentinės vykdomosios tarybos narys. Atsakingas už Takašio pagrobimą ir informacijos tiekimą pogrindinei organizacijai. Jis visgi yra neprincipingas ir lengvai paperkamas, tad greitai išduoda savo buvusius sąjungininkus po to, kai po pulkininko perversmo jį apninka paranoja.
  • Jamagata (山形) – vienas iš Kanedos gaujos narių. Jis dažnai draugiškai pabaria Tecuo, kas vėliau, išaugus Tecuo galioms, pasibaigia jo mirtimi.
  • Kai (甲斐) – kitas gaujos narys. Kai suvaidina nedidelį pagalbinį vaidmenį lemiamoje kovoje prieš Tecuo. Jis su Jamagata yra geri draugai, ir gaujai iširus jiedu lieka drauge. Jis taip pat yra vienas iš nedaugelio gaujos narių, išgyvenusių katastrofą.
  • Kaori (カオリ) – Tecuo mergina. Ji visad būna greta, nors jis ją užgaulioja prie draugų, kad atrodytų kietesnis.

Muzika redaguoti

 
Realaus dydžio Kanedos motociklo kopija

Filmo garso takelį įrašė Geinō Yamashirogumi (芸能山城組). Muziką parašė Shoji Yamashiro. Muzika pasižymi eksperimentinės ir psichodelinės muzikos žanrų deriniu, taip pat skamba įvairūs tradicinių muzikų, kaip gamelan bei no, akordai. Albumas, kurį sudaro 10 dainų, buvo įrašytas 1988 m., o išleistas 1990 m. Jo trukmė 69 min. 36 sek. Taip pat vėliau buvo išleisti dar du papildomi garso takelių rinkiniai.

Atsiliepimai redaguoti

Manga komiksai susilaukė didžiulio pripažinimo. 1984 m. pelnė „Kodansha“ teikiamą apdovanojimą už geriausią manga seriją.[9] „Akiros“ vaizdiniai kartu su filmu „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ suformavo pagrindą panašiems vėlyvojo XX a. 9-ojo dešimtmečio antiutopinio pobūdžio Japonijos kūriniams. Pavyzdžiais būtų „Ghost in the Shell“ ir „Armitage III“.[10]

Filmo biudžetas siekė 11 mln. JAV dol., o uždirbo 80 mln. JAV dol. pajamų pasauliniu mastu, iš kurių 63[11] mln. JAV dol. vien Japonijoje. Filmas ženkliai prisidėjo prie anime populiarumo augimo Vakaruose.[2] Viena priežasčių buvo labai pažengusi animacijos kokybė. Tuo metu, daugumoje anime buvo ribojami judesiai, pvz., judėdavo tik veikėjų lūpos, o veidas išlikdavo statiškas. „Akira“ nutraukė šią tendenciją kruopščiu detalizuotų scenų vaizdavimu – lūpų judesiai tiksliai atitikdavo dialogo frazes – ko iki tol nebuvo jokiame kitame anime filme (veikėjų balsai buvo įrašyti dar prieš animacijos proceso užbaigimą, o ne atvirkščiai), filmas taip pat pasižymėjo ir itin sklandžiais veikėjų judesiais.

2013 m. kovo mėn. duomenimis, filmas tinklalapyje „Rotten Tomatoes“ įvertinas 7,6 balo iš 10.[12] „Metacritic“ filmą įvertino 76 proc. iš 100.[13] Žurnalas „Empire“ savo geriausių visų laikų filmų 500-tuke filmui skyrė 440 vietą.[14] IGN visų laikų geriausių animacinių filmų sąraše „Akirai“ tenka 14 vieta iš 25.[15] Britų filmų žurnalų „Time Out“ ir „Total Film“ animacinių filmų 50-tukuose filmui atitinkamai atiteko 16[16] ir 5 vietos.[17] „Akira“ padarė pastebimą įtaką tokiems vaidybiniams filmams, kaip „Matrica“[18] ir „Vaizdo dienoraštis“.[19]

Kitos medijos redaguoti

1988 m. „Taito“ Japonijoje išleido kompiuterinį žaidimą-grafinį romaną „Akira“ „FamiCom“ žaidimų konsolei. Buvo kuriamas dar vienas žaidimas konsolei „Super Nintendo Entertainment System“, bet projektas nutrauktas. 1994 m. „International Computer Entertainment“ išleido žaidimą, skirtą „Amiga“ kompiuteriui ir „Amiga CD32“ konsolei.

2002 m. „Warner Bros.“ įsigijo teises pastatyti „Akira“ komiksų serijos ir filmo motyvais paremtą vaidybinį filmą. 2012 m. sausio 6 d. duomenimis, projektas buvo nutrauktas jau ketvirtą kartą.[20]

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Amano, Masanao; Julius Wiedemann (2004). Manga Design. Taschen. p. 138. ISBN 3-8228-2591-3.
  2. ↑ 2,0 2,1 Brooks, Brad; Tim Pilcher (2005). The Essential Guide to World Comics. London: Collins & Brown. pp. 103. ISBN 1-84340-300-5.
  3. ↑ Gresh, Lois H.; Robert Weinberg (2005). The Science of Anime. Thunder's Mouth Press. pp. 168. ISBN 1-56025-768-7.
  4. ↑ Martinez, Dolores P. (1998). The Worlds of Japanese Popular Culture. Cambridge University Press. ISBN 0-521-63729-5.
  5. ↑ Schilling, Mark (1997). The Encyclopedia of Japanese Pop Culture. Weatherhill. p. 174. ISBN 0-8348-0380-1.
  6. ↑ Sabin, Roger (1996). Comics, Comix and Graphic Novels: a History of Comic Art. Phaidon. pp. 230–1. ISBN 0-7148-3993-0.
  7. ↑ Kôsei, Ono (Winter, 1996). „Manga Publishing: Trends in the United States“. Japanese Book News. The Japan Foundation. 1 (16): 6–7. ISSN 0918-9580. {{cite journal}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
  8. ↑ Production insights, Akira #3 (Epic Comics, 1988).
  9. ↑ Joel Hahn. „Kodansha Manga Awards“. Comic Book Awards Almanac. Suarchyvuotas originalas 2007-08-16. Nuoroda tikrinta 2007-08-21.
  10. ↑ Beck, Jerry (2005). The Animated Movie Guide. Chicago Review Press. pp. 7. ISBN 1-55652-591-5.
  11. ↑ http://www.imdb.com/title/tt0094625/business
  12. ↑ http://www.rottentomatoes.com/m/akira/
  13. ↑ http://www.metacritic.com/movie/akira Archyvuota kopija 2012-04-22 iš Wayback Machine projekto.
  14. ↑ „Empire: Features“. Empireonline.com. Nuoroda tikrinta 2009-03-13.
  15. ↑ http://www.ign.com/articles/2010/06/25/top-25-animated-movies-of-all-time?page=3
  16. ↑ „Time Out's 50 Greatest Animated Films – Part 4 - Time Out Film - Time Out London“. Timeout.com. Suarchyvuotas originalas 2013-01-06. Nuoroda tikrinta 2011-03-16.
  17. ↑ 50 Greatest Animated Movies
  18. ↑ „200 Things That Rocked Our World: Bullet Time“. Empire. EMAP (200): 136. 2006 m. vasario mėn.
  19. ↑ Woerner, Meredith (2012-02-02). „Chronicle captures every teen’s fantasy of fighting back, say film’s creators“. io9. Nuoroda tikrinta 2012-05-25.
  20. ↑ Kit, Borys (2012-01-05). „'Akira' Production Offices Shut Down As Warner Bros. Scrutinizes Budget (Exclusive)“. The Hollywood Reporter.

Nuorodos redaguoti

 
Vikiteka: Akira – vaizdinė ir garsinė medžiaga


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Akira&oldid=7203326"