Akdamaro sala
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
38°20′30″ š. pl. 43°02′07″ r. ilg. / 38.34167°š. pl. 43.03528°r. ilg.
Akdamaro sala (turk. Akdamar Adası, arm. Աղթամար) – nedidelė sala Turkijos rytuose esančiame Vano ežere. Plotas 0,3 km², aukštis virš ežero lygio – 80 m. Yra 3 km nuo ežero kranto.
Istorija redaguoti
X–XI a. buvo armėnų karalių rezidencija. X a. Vaspurakano karalystės valdovas Gagikas Ardzrunis salą sutvirtino, pastatė tvirtovę, miestą, įkūrė uostą (dabar griuvėsiai apsemti). Statybos darbams vadovavo architektas Manuelas, suprojektavęs rūmus su kupolu (neišliko) bei kryžiškąją kupolinę Šv. Kryžiaus bažnyčią (915–921 m.), pastatytą pagal VII a. Hripsime bažnyčios modelį. Bažnyčios fasadai iš akmens plokščių, puošti šešių juostų bareljefais (unikalūs armėnų architektūroje, pirmieji viduramžių krikščionių mene), vaizduojančiais mitologinės, religinės bei pasaulietinės tematikos scenas, Ardzrunio karalių dinastijos atstovus, jų herbus. Bažnyčios vidaus erdvę puošia freskos (daugiausia išliko augalinių ornamentų, scenų bibliniais motyvais); jų stilistika turėjo įtakos Vano miniatiūrų mokyklai. 1325 m. bažnyčia remontuota (sutvirtinti įėjimai). 1915 m. armėnų genocido metu sala nusiaubta.
