Aizsargai

Aizsargai (latv. Aizsargi) – latvių šaulių organizacija, veikusi 1919–1940 m.

Istorija

Įkurta Laikinosios Vyriausybės vadovo Karlio Ulmanio ir Vidaus reikalų ministro Mikelio Valterio įsakymu 1919 m. kovo 20 d., Suomijos šaulių organizacijos (suom. Suojeluskunta) pavyzdžiu, kaip savigynos būriai. Sudarė apsaugos rinktinės, veikusios valsčiuose. Iš dalies (1/3) organizacija finansuota valstybės. Funkcijos apėmė pagalbą policijai (apėmė pagalbą kratų ir areštų metu, patruliavimą, kovą su banditizmu, marodieriavimu po pilietinio karo) ir armijai (karo metu). Dalyvavo kovose su bermontininkais.

Į organizaciją buvo priimami vyrai nuo 20 metų (po tarnybos kariuomenėje) iki 60 metų. 1921 m. pasibaigus kariniams veiksmams vidaus reikalų ministerijos nurodymu aizsargai perorganizuoti į visuomeninę savanorių organizaciją, kuriai vadovavo renkama Valdyba (latv. Aizsargu valde). Sudarė 19 pulkų, kiekvienoje apskrityje po vieną. Turėjo sporto būrelius. 1923 m. suformuoti aizsargų gynybos būriai, 1939 m. – aizsargų jaunimo organizacija – jaunsargai. Nuo 1925 m. bendradarbiavo su Lietuvos šaulių sąjunga.

1928 m. organizacija apginkluota, kai kurie pulkai turėjo kulkosvaidžių. Dalyvavo 1934 m. gegužės 15–16 d. valstybės perversme. 1940 m. sausio mėn. aizsargai turėjo 31 766 narius, iš jų gynybos būriuose – 14 800, jaunsargų apie 14 000. Be to, buvo Geležinkelių aizsargų pulkas, Aizsargų aviacijos pulkas su 26 lėktuvais, 3 aizsargų jūrų divizionai ir kitos tarnybos.

Latvijos Aizsargų vadas gen. Karlis Praulas (Kārlis Prauls) Kauno geležinkelio stotyje. 1939 06 24

Po 1940 m. TSRS okupacijos aizsargų organizacija likviduota. Per nacistinę okupaciją 1943–1944 m. vėl veikė. Po Antrojo pasaulinio karo dalis aizsargų buvo ginkluoto antitarybinio pasipriešinimo dalyviai.

1990 m. gegužės 17 d. Piliečių kongrese atkurta neginkluota Latvijos aizsargų organizacija. Turi uniformą. Priimami tik Latvijos Respublikos piliečiai. Leidžia mėnraštį „Aizsargs“.