Aizkrauklės piliakalnis

Aizkrauklės piliakalnis

Piliakalnis 2017 m. Dauguva – dešinėje.
Aizkrauklės piliakalnis
Aizkrauklės piliakalnis
Koordinatės
56°37′18″š. pl. 25°07′47″r. ilg. / 56.62177°š. pl. 25.12981°r. ilg. / 56.62177; 25.12981
Vieta Latvija
Seniūnija Aizkrauklės savivaldybė
Aukštis 40 m
Naudotas 1 tūkstantmetis pr. m. e.XII a.
Tirtas 1971-1976 m.
Registro Nr. 127 [1]

Aizkrauklės piliakalnis (latv. Aizkraukles pilskalns) – piliakalnis Latvijoje, Žiemgaloje, Aizkrauklės savivaldybės teritorijoje, 4 km į pietryčius nuo Skryverių, į pietryčius nuo Žemdirbystės instituto, 200 m į pietus nuo kelio E22 HolihedasVentspilisZilupėIšimas, Dauguvos dešiniajame krante.[2]

Piliakalnis redaguoti

Manoma, kad piliakalnyje gyventa dar I tūkstantmetyje pr. m. e. Piliakalnis įrengtas Dauguvos dešiniajame krante tarp Aškerės ir Kraukliupytės įtakų iškilusioje lygiagrečioje upės tėkmei 40 m aukščio nuo upės lygio 0,5 ha ploto kalvoje. Piliakalnis giliu grioviu padalytas į dvi dalis. Abu kalnai apsaugoti pylimais, šlaitai pastatinti. Kai kur išlikę lauko akmenų mūro sienų liekanų. Tarp piliakalnių ir Dauguvos buvo senovės lyvių gyvenvietė, VII a.VIII a. skandinavų sagose vadinama Askrade. Henriko Latvio kronika mini Asihrath ir Asscrade gyvenvietes, kurios tapatinamos su vėlesne Ašerade (vok. Ascherade). Tačiau upių prekybos kelio „nuo variagų pas graikus“ uostas Dauguvoje istoriniuose šaltiniuose minimas dar V a. Ašeradės prekybinę reikšmę patvirtina piliakalnyje rastos 30 miestų 189 monetos, kuriose iškalti 25 Šiaurės Europos miestų valdytojų, grafų, vyskupų paveikslai. Greta piliakalnio yra XXII a. Aizkrauklės ir Lejasžagarų senkapiai.

Kalavijuočių ordinas piliakalnyje stovėjusią pilį sudegino 1205 m., o 1207 m. lyvių žemių užkariavimas buvo baigtas. Tačiau 1220 m. Henriko Latvio kronikoje vėl minimas Aizkrauklės kunigaikštis Vievaldas, kurio vadovaujami žiemgaliai sumušė vokiečių riterius prie Mežuotnės. 1279 m. Dauguvos kairiajame krante priešais Aizkrauklės piliakalnį lietuvių kunigaikštis Traidenis sumušė kryžiuočius.

1224 m. 1,7 km į pietryčius, aukščiau pagal upės tėkmę prie Karikstės upelio vokiečiai pasistatė savo mūrinę pilį, kurią valdė 21 komtūras. Pirmasis buvo Burhardas, paskutinis 1561 m. – fon Ezerusas. Vėliau pilis buvo Alstikių dvaro dalis. 1630 m. Švedijos karalius Gustavas Adolfas pilį padovanojo savo artilerijos viršininkui Simonui Šulcui. [3]

Piliakalnį 1930 m. žvalgė Ernestas Brastinis, 1971-1976 m. tyrė Vladislavas Urtanas. Saugomas valstybės, valstybinės reikšmės kultūros paminklas, VKPAI Nr. 127.[4]

Aplinkiniai piliakalniai

  Daugmalės piliakalnis 42 km Lielkalnio piliakalnis 32 km
Bulandų piliakalnis 36 km
 
Čigonkalnis 38 km
     
     
     
Kalnaziedų piliakalnis 10 km
Auželių piliakalnis 55 km Rinkuškių piliakalnis 52 km Sėrenės piliakalnis 4 km

Šaltiniai redaguoti

  1. Kultūras Ministrijas 29.10.1998 rīkojums Nr.128, publicēts laikrakstā „Latvijas Vēstnesis“ 18.12.1998
  2. Aizkrauklės piliakalnis. Vietos
  3. Aizkraukles novada vēsture Archyvuota kopija 2009-09-18 iš Wayback Machine projekto.
  4. Latvijos kultūros paminklų apsaugos inspekcija