Ailinglaplapas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
7°24′ š. pl. 168°45′ r. ilg. / 7.400°š. pl. 168.750°r. ilg.
Ailinglaplapas (marš. Aelōn̄ļapļap) – koralinis atolas Ramiajame vandenyne, Maršalo Salose, Raliko salų grandinės centrinėje dalyje. Atolas yra 152 km į šiaurės vakarus nuo Džaluito, į pietryčius nuo Namu atolo. Netoli Ailinglaplapo yra Džabato sala.
Atolas netaisyklingos formos, ištęstas iš vakarų į šiaurės rytus. Koralinis rifas daugelyje vietų pertrūkęs. Atolo žiedą sudaro 56 salelės; didžiausios: Votja, Bigatjelangas, Enjebingas, Airokas (Ailinglaplapas), Džehas. Bendras sausumos plotas – 14,7 km². Lagūna užima 750 km². Tai vienas didžiausių Maršalo Salų atolų.
1792 m. atolą pasiekė anglų jūrininkas Henry Bond. XIX a. atole veikė kopros prekybinis punktas.
1998 m. Ailinglaplapo atole gyveno 1959 žmonės. Svarbiausios gyvenvietės yra Votjos, Džeho, Airoko ir Boudžo salelėse. Verčiamasi daugiausia kopros apdirbimu. Yra 3 lėktuvų tūpimo taikai: Airoko, Džeho, Votjos.