Atverti pagrindinį meniu
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aidas Giniotis
Aidas Giniotis (01).jpg
Gimė: 1964 m. lapkričio 17 d. (55 metai)
Šiauliai
Tėvai: Juozapa Giniotienė
Veikla: aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas
Organizacijos: Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Pareigos: profesorius
Alma mater: Lietuvos valstybinė konservatorija
Žymūs apdovanojimai:

Auksinis scenos kryžius

Aidas Giniotis (g. 1964 m. lapkričio 17 d. Šiauliuose) – Lietuvos aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų kūrėjas ir atlikėjas, teatro pedagogas, profesorius.

BiografijaKeisti

Motina pedagogė Juozapa Giniotienė, tėvas choreografas, pedagogas Vytautas Giniotis, brolis pedagogas Juvitas Giniotis. 1986 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) baigė aktorinio meistriškumo studijas (kurso vadovė Irena Vaišytė), 2005 m. – režisūros magistro studijas (vadovas – Jonas Vaitkus).

19861989 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos, nuo 2003 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstytojas, nuo 2009 m. LMTA Teatro ir kino fakulteto Vaidybos ir režisūros katedros vedėjas, nuo 2014 m. – LMTA profesorius.

KūrybaKeisti

Studijuodamas konservatorijoje su draugais sukūrė akustinės muzikos grupę „Užsitęsusios vaikystės ruduo“, kurioje dainavo ir grojo įvairiais akustiniais instrumentais. 19871988 m. Vilniaus sporto rūmuose ir Kauno sporto halėje organizavo ir režisavo renginius „Dainuoja aktoriai“. Vaidino Marijampolės dramos teatre. 1989 m. režisierius Romualdas Vikšraitis ir aktoriai Ilona Balsytė, Sigutis Jačėnas ir Aidas Giniotis įkūrė Keistuolių teatrą.

Vaidino arba režisavo daugiau kaip 40 spektaklių, dalyvavo kuriant 6 televizijos filmus.

Drauge su savo ir prof. Vlado Bagdono mokiniais įkūrė teatro laboratoriją „Atviras ratas“. Čia sukūrė spektaklių. Spektakliams būdinga improvizacija, žaismė, ieškoma naujoviškų bendravimo su žiūrovais formų.[1]

PastatymaiKeisti

ĮvertinimasKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aidas Giniotis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 744 psl.

NuorodosKeisti