Agnė Žagrakalytė
| Agnė Žagrakalytė | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1979 m. balandžio 28 d. Pasvalyje |
| Veikla | lietuvių poetė. |
Agnė Žagrakalytė (g. 1979 m. balandžio 28 d. Pasvalyje) – lietuvių poetė, prozininkė.
BiografijaKeisti
2001 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Pirmosios eilėraščių publikacijos pasirodė 1996 m., tais pačiais metais apdovanota Liūnės Sutemos premija. 2002 m. spausdinta K. S. Keyso sudarytame jaunųjų poetų rinkinyje „Six Young Lithuanian Poets“.
Už pirmąjį savo poezijos rinkinį „Išteku“ (2003 m.) pelnė „Poetinio Druskininkų rudens“ premiją. E. Drungytė šią poetę priskiria intensyviosios generacijos avangardui (kartu su M. Valiuku, M. Buroku, T. S. Butkumi). Šiai kartai būdingi „daiktavardėjančios, ironiškos, sarkastiškos, kapotos, siaurėjančios, „terminėjančios“ kalbos pliūpsniai. Dažnai stringantis ritmas. Grubūs fonetiniai žodžių tarpusavio santykiai.
BibliografijaKeisti
- Six young Lithuanian poets / Laurynas Katkus, Tomas S. Butkus, Marius Burokas, Jurgita Butkytė, Agnė Žagrakalytė, Giedrė Kazlauskaitė. – Vilnius: Vaga, 2002
- Išteku: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003
- Visa tiesa apie Alisą Meler: poezija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008
- Eigulio duktė: byla F 117: romanas. – Vilnius: Tyto alba, 2013
- Klara: romanas. – Vilnius: Tyto Alba, 2014.
Kritikų atsiliepimaiKeisti
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sukurtas fikcijos būdu – pasitelkus išorinį, kitu tapusį atvaizdą – aš yra suskilęs, decentruotas, susvetimėjęs su savimi (atvaizdas – tik „sulysus vandens dvaselė“). Žagrakalytei šitokią energiją pavyksta sukurti poezijos įmantrumu, išdaigia, pokštaujančia vaizduote, (auto)ironija, kuri balansuoja ties lengvo humoro ir sarkazmo riba.
Eilėraščiams būdinga savikritiška refleksija ir („)konkurencinis(“) kitų moterų reflektavimas. Autorės kūrybos moteris tampa vis sunkiau reprezentuojama: be galo įvairi (drąsi, drastiška, aktyvi, įžūloka, lengvabūdiška, linkusi į depresiją, destruktyvi) ir… nenuspėjama.
ApdovanojimaiKeisti
- 1996 m. – Liūnės Sutemos premija.
- 1998 m. – „Poezijos pavasario“ konkurso „Eilėraščiai per naktį“ laureatė.
- 2003 m. – „Poetinio Druskininkų rudens“ premija už geriausią metų poetinį debiutą.
- 2014 m. – Jurgos Ivanauskaitės vardo premija už romaną „Eigulio duktė: byla F 117“.[1]
- 2018 m. – Vlado Šlaito premija
ŠaltiniaiKeisti
NuorodosKeisti
Eilėraščiai:
- katekizmas.group.lt Archyvuota kopija 2005-11-30 iš Wayback Machine projekto.
- www.culture.lt Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
- www.tekstai.lt Archyvuota kopija 2007-03-13 iš Wayback Machine projekto.
Proza:
- www.culture.lt Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
Projektas:
- www.nevykeliai.lt Archyvuota kopija 2005-02-14 iš Wayback Machine projekto.