Advento vainikas – vienas pastarojo laikmečio krikščioniškųjų prieškalėdinio laikotarpio atributų, simbolizuojantis keturių advento savaičių laikotarpį Vakarų bažnyčių liturginiame kalendoriuje. Šis vainikas su keturiomis žvakėmis priimtas liuteronų praktikoje, nors pastaruoju metu jis išplito į daugelį kitų krikščionių konfesijų. Įprasta puošti vainikus tiek šeimose, tiek bažnyčiose.[1]

Tradicinis advento vainikas

Simbolika redaguoti

Advento vainikas yra apskritimo formos, reiškiančios negęstančią saulę ir jos metinį ciklą. Paprastai vainikas yra horizontalus visžalis vainikas su keturiomis žvakėmis, kartais su penkta balta žvake centre. Pirmosios advento sekmadienio žvakės įžiebimą gali lydėti Biblijos skaitymas, susikaupimas, malda.[2][3] Kiekvieną vėlesnę savaitę uždegama vis kita žvakė. Pirmosios žvakės būna violetinės spalvos, reiškinčios maldą, atgailą. Daugelis advento vainikų turi penktą, arba Kristaus žvakę, nes Kristus vadinamas „pasaulio šviesa", o žmogų apgaubusi nuodėmės tamsa. Su kiekvienos žvakės įžiebimu išsisklaido vis daugiau tamsos. Paskutinė žvakė sušvinta Kalėdų išvakarėse arba Kalėdų dieną.

Istorija redaguoti

Advento vainikas pirmą kartą buvo nupintas XIX a. Hamburge. Evangelikų bažnyčios pastorius Johann Hinrich Wichern (1808–1881) rūpinosi beglobiais vaikais, teikė jiems paramą. Per 1838 m. adventą pastorius, norėdamas, kad vaikai labiau pajustų šį laikotarpį, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Taip kasdien būdavo uždegama po vieną žvakę, kurias pradėta statyti ant medinio rato, tapusio dideliu šviesos vainiku. Nuo 1851 m. imta vainiką puošti žaliomis eglės šakomis – gyvybės simboliu. Buvo sudėtinga namuose patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis, todėl vėliau liko tik keturios žvakės, žyminčios keturis advento sekmadienius: trys violetinės ir viena rožinė.[4]

XX a. pradžioje iš liuteronų šį paprotį perėmė vokiečių katalikai. 19201930 m. paplito JAV, pirmiausia tarp vokiečių imigrantų.[5] Vėliau pasaulyje advento vainiką išpopuliarino popiežius Jonas Paulius II, kai vainiką imta puošti šalia Šv. Petro aikštėje statomos prakartėlės. Šią tradiciją palengva perima ir stačiatikiai, tik jų vainike statomos šešios žvakės, nes tiek savaičių trunka stačiatikių prieškalėdinis laikotarpis.

Lietuvoje redaguoti

Advento vainikas iš germaniškų kraštų pirmiausiai buvo paplitęs Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdos krašte. Lietuvininkų vainikai buvo mažiau puošnūs, nupinti iš karklų vytelių. Iš vytelių pasigamintas ratas buvo apsukamas jaunomis eglišakėmis, pridedant rūtų šakelių, kankorėžių, samanų, džiovintų vaisių, viduje pastatant keturias žvakes. Klaipėdos krašto advento vainike žvakės nebuvo statomos visos kartu, bet kas sekmadienį įstatant ir uždegant po vieną žvakę. Kartu pasimelsdavo, giedojo Kalėdų giesmes. Vėlyvesne tradicija tapo ant laukujų durų užkabinti nedidelį vainiką iš pušies šakelių. Toks advento vainikėlis buvo puošiamas raudonu kaspinu ir varpeliu. Kūčių vakarą advento vainikus sudegindavo ir įžiebdavo žvakutes ant eglutės.[6]

Galerija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

 
  1. Peter C. Bower. The Companion to the Book of Common Worship. Office of Theology and Worship, Presbyterian Church (U.S.A.). Nuoroda tikrinta 2010-12-02. „It apparently emanated from the Lutheran tradition, but it has been appropriated by almost all other traditions.“
  2. Geddes, Gordon; Griffiths, Jane (2001). Christianity. Heinemann. p. 96. ISBN 9780435306953. „Every day during Advent, the candle is lit and burnt down to the next number. In many homes, a reading from the Bible and a prayer accompanies the lighting of the candle.“
  3. Bradner, John (1977). Symbols of Church Seasons and Days. Morehouse-Barlow Company. ISBN 9780819212283. „The Advent wreath usually rests on a horizontal surface. This is especially appropriate when it is used in the home as the center for daily Advent devotions.“
  4. Ką reiškia advento vainiko žvakės
  5. „Johann Hinrich Wichern biography (in German)“. Medienwerkstatt-online.de. 2008-01-05. Nuoroda tikrinta 2011-12-20.
  6. N. Marcinkevičienė. Advento vainikas