Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

55°09′21″š. pl. 26°35′23″r. ilg. / 55.1558061°š. pl. 26.5897214°r. ilg. / 55.1558061; 26.5897214

Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Vyskupija Vilniaus
Dekanatas Švenčionių
Savivaldybė Švenčionių rajonas
Gyvenvietė Adutiškis
Adresas Postavų g. 5
Statybinė medžiaga plytų mūras
Pastatyta 1913 m.
Šventoriaus vartai

Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Adutiškio miestelyje, Baltarusijos pasienyje, Kamojos (Birvėtos dešiniojo intako) dešiniajame krante. Istoristinė. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.

Istorija redaguoti

Kanauninkas (vėliau Žemaičių vyskupas) Stanislovas Kiška Adutiškio valdas 1608 m. paskyrė Vilniaus kapitulai (1842 m. suvalstybintos), bažnyčiai dovanojo Jankiškės palivarką. 1832 m. jai dar priklausė Gruodžių, Sakūnų ir Viršilų kaimai. XVII a. įkurta parapija.

1810 m. sena medinė bažnyčia nugriauta. Prelatas Jonas Civinskas 18181826 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. Literatas Aleksandras Burba (1854–1898) 1889 m. buvo Adutiškio vikaras. 1900 m. patvirtintas mūrinės bažnyčios padidinimo projektas. Paaiškėjus, kad jos pamatai netvirti, 1903 m. suprojektuota nauja bažnyčia.

19041913 m. pastatyta dabartinė mūrinė. Jos statyba rūpinosi 19011935 m. Adutiškyje klebonavęs Benediktas Krištaponis (1870–1940), (palaidotas šventoriuje). Už lietuvišką veiklą jis Lenkijos valdžios 1927 m. uždarytas į Lukiškių kalėjimą, 1935 m. baustas ir iškeltas iš Adutiškio. Tuo metu (iki 1932 m.) vargonininkavęs Leonas Bielinis (1882–1941) po Pirmojo pasaulinio karo įsteigė lietuvišką mokyklą, subūrė chorą, 1925 m. suorganizavo dūdų orkestrą. 1935–1937 m. klebonavęs Juozas Vaičiūnas (1894–1962) apdengė, suremontavo bažnyčią, įrengė naujus vargonus. Vikaras Kazimieras Banevičius (1905–1942), (Adutiškyje nuo 1934 m.) hitlerininkų sušaudytas.

19461955 m. klebonavęs dekanas Julijonas Steponavičius (1911–1991), (vėliau Vilniaus arkivyskupas) 1954 m. suremontavo bažnyčios vidų. 19681981 m. klebonavęs Bronius Laurinavičius (1913–1981), (palaidotas Adutiškyje) pavyzdingai tvarkė parapijos reikalus. Jis suremontavo bažnyčią, papuošė freskomis, įvedė šildymą, įrengė vitražus. Žuvo Vilniuje (manoma, jog nužudytas).

Šventovės vaizdai Pirmojo pasaulinio karo metais redaguoti

Architektūra redaguoti

Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, bazilikinė, dvibokštė. Vidus 3 navų (vidurinė dvigubai aukštesnė už šonines), atskirtų pilioriais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Šaltiniai redaguoti