Adomas Jacovskis
| Adomas Jacovskis | |
|---|---|
| Gimė | 1948 m. sausio 14 d. Vilniuje |
| Tautybė | žydas |
| Sutuoktinis (-ė) | Laima Jacovskienė |
| Vaikai | Marijus Jacovskis, 1972 m. |
| Veikla | Lietuvos scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų. |
| Išsilavinimas | aukštasis |
| Alma mater | Vilniaus dailės akademija |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Adomas Jacovskis (g. 1948 m. sausio 14 d. Vilniuje) – Lietuvos scenografas, tapytojas. Vienas žymiausių lietuvių teatro dailininkų ir tapytojų.
Biografija redaguoti
1973 m. baigė teatro dekoraciją LTSR valstybiniame dailės institute Vilniuje. 1977–1978 m. dirbo Lietuvos televizijoje, 1978 –1993 m. – Jaunimo teatro vyriausiasis dailininkas. 1989 –2014 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje, prof. (2009 m.).
Sesuo Aleksandra Jacovskytė – scenografė, fotografė, brolis Jokūbas Jacovskis – grafikas, knygos dailininkas.
Sūnus Marijus Jacovskis – scenografas.
Kūryba redaguoti
Sukūrė scenovaizdžių daugiau kaip 90 spektaklių: Jaunimo teatro, Vilniaus mažojo teatro, Kauno dramos teatro ir Kauno muzikinio teatro spektakliams, Lietuvos operos ir baleto teatro operoms, baletams, taip pat Islandijos nacionaliniame teatre Reikjavike, Rygos nacionalinėje operoje, Pekino, Maskvos, Geteborgo ir kituose teatruose.
Scenovaizdžiuose taikomi architektūriniai įvaizdžiai, hiperbolizuoti vaizdiniai akcentai tamsioje erdvėje, jie pasižymi emocine įtaiga, ištobulinta šviesotamsa.
Nutapė portretų („Marius su popierine kepure“ 1981 m., aktoriaus V. Bagdono, 1984 m., „Repeticija“ 1987 m.), portretinių kompozicijų („Karaliaus profilis“ 1988 m., „Veidas – kaukė“ 1990 m., „Keliautojas“ I–III 1990–1993 m., „Raudona galva“ 1999 m., „Vandennešys“ 2000 m.) Tapyboje vyrauja ekspresionizmo stilistika, subtili plonasluoksnė tapyba.
Surengė individualių tapybos, scenografijos parodų, dalyvavo tarptautinėse parodose Baltijos šalyse, Rusijoje, Italijoje, Japonijoje, pelnė apdovanojimų tarptautiniuose teatro festivaliuose. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus, Vilniaus Gaono žydų muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Tretjakovo galerija ir Centrinis A. Bachrušino teatro muziejus Maskvoje.[1] Didžiulį Adomo Jacovskio kūrinį "Gulinti galva" galima pamatyti šiuolaikinio meno muziejuje po atviru dangumi Europos parke.
Scenografija redaguoti
- Kvadratas, pagal V. Jelisejevos apysaką „O buvo taip“, 1980 m.
- Vadimas Korostyliovas. Pirosmani, Pirosmani. 1981 m.
- Kęstutis Antanėlis, Sigitas Geda. Meilė ir mirtis Veronoje 1982 m.
- Čingizas Aitmatovas. Ilga kaip šimtmečiai diena 1983 m.
- Žoržas Bizė. Karmen 1985 m.
- Aušra Marija Sluckaitė. Smėlio klavyrai 1990 m.
- Grigorijus Kanovičius. Nusišypsok mums, Viešpatie 1994 m.
- Džiuzepė Verdis. Makbetas 1995 m. ir Aida 1997 m.
- Michailas Lermontovas. Maskaradas 1997 m.
- Igoris Stravinskis. Šventasis pavasaris 2000 m.
- Nikolajus Gogolis. Revizorius 2001 m.
- Carmina Burana, pagal K. Orfo muziką, 2003 m.
Įvertinimas redaguoti
- 1983 m. Prahos kvadrienalės diplomas
- 1985 m. Pabaltijo scenografijos trienalės I premija
- 2000 m. Lietuvos nacionalinė premija
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Gražina Marčiukaitytė. Adomas Jacovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 467 psl.