Adomas Dundzila
| Adomas Dundzila | |
|---|---|
| Gimė | 1882 m. liepos 14 d. Praciškavo dvaras |
| Mirė | 1951 m. gruodžio 20 d. (69 metai) Čikaga |
| Veikla | žurnalistas, redaktorius, leidėjas |
Adomas Dundzila (1882 m. liepos 14 d. Pranciškavo dvaras, Kalvarijos apskr. – 1951 m. gruodžio 20 d. Čikagoje) – Lietuvos knygų leidėjas ir prekybininkas, žurnalistas, visuomenės veikėjas.
Biografija redaguoti
1908–1913 m. V. Penčylos knygyno Marijampolėje vedėjas. 1913–1914 m. turėjo nuosavą knygyną Vilkaviškyje. 1914 m. Vilniuje dirbo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti centro komiteto Darbo biuro vedėju. 1915 m. Petrograde buvo savaitraščio „Lietuvių balsas“ administratorius.
Grįžęs į Lietuvą 1918 m. su Bronium Siručiu įkūrė knygų leidybos ir prekybos bendrovę „Dirva“. Nuo 1919 m. abu jai vadovavo Marijampolėje, nuo 1921 m. – knygynui ir knygų leidybai Kaune. Iki 1940 m. rugsėjo 29 d. leidykla išleido 544 knygas.
1930–1933 m. redagavo žurnalą „Sėjos baras“. Vienas Lietuvių verslininkų sąjungos įkūrėjų, centro valdybos pirmininkas. 1932–1933 m. sąjungos laikraščio „Verslas“ redaktorius, nuo 1937 m. garbės narys. 1940 m. nacionalizavus bendrovę „Dirva“ dirbo Valstybinės leidyklos 5-ojo knygyno vedėju. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1949 m. persikėlė į JAV.
Parengė elementorių „Dieve, padėki“ (1912 m., slapyvardis Kalvarijiškis). Išleido atsiminimų ir straipsnių rinkinį (1935 m.). Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuva“, „Trimitas“, žurnale „Naujoji Romuva“ ir kituose.[1]
Įvertinimas redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vladas Žukas. Adomas Dundzila. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 204 psl.