Adelės pingvinas
| Pygoscelis adeliae |
|---|
 Adelės pingvinas (Pygoscelis adeliae) |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Pygoscelis adeliae Hombron & Jacquinot, 1841 |
Adelės pingvinas (Pygoscelis adeliae) – pingvininių (Spheniscidae) šeimos paukštis. Pirmą kartą rūšį pastebėjo ir apibūdino 1840 metais Jules Dumont d‘Urville vadovaujama ekspedicija Adelės žemėje. 1841 Jacques Hombron ir Charles Jacquinot taip pat priskyrė šį pavadiinimą.[2]
Paplitimas redaguoti
Paplitę visoje Antarktidos pakrantėje ir Pietų Orknio, Pietų Šetlando ir Pietų Sandvičio salose. 2014 metais populiaciją sudarė 7 580 000 suaugusių individų.
Išvaizda redaguoti
Vidutinio dydžio paukščiai. Kūno ilgis iki 76 cm. Masė nuo 4 iki 5 kg. Galva, nugara, sparnų išorinė ir uodega yra juodos spalvos. Pilvas – baltas. Sparnų vidinė pusė yra rožinė, balta. Pakaušyje gali būti juodų plunksnų kuodas. Jauniklių plunksnos nuo sidabriškai pilkos iki tamsiai pilkos spalvos. Aplink akis baltas žiedelis. Juodas, su raudonomis juostelėmis snapas yra trumpas ir bukas, iki pusės padengtas pluksnomis. Patinų snapai yra stambesni už patelių. Kojos rožinės, o padai juodi. Kojų pirštai su plaukiojamosiomis plėvėmis.
Elgsena redaguoti
Laisvėje gyvena 15 – 20 metų. Patinai lytiškai subręsta 4 – 6 metų, o patelės 3 – 4 metų. Labai socialūs paukščiai. Gyvena tankiose ir didelėse kolonijose. Atskiri individai gina ne tik savo lizdus, bet ir kitų porų lizdus bei visą koloniją. Komunikuoja balsu. Įspėdami apie teritorijos ribas ar prieš ataką urzgia. Garsu, primenančiu trimitą, meilinasi partneriui. Nuo šalčio apsaugo storas poodinis riebalų sluoksnis ir vandeniui nepralaidžios plunksnos ir tarp jų susidaręs oro tarpas. Vėsinasi į šalis išskleidę sparnus. Daugiausiai laiko praleidžia atvirose jūrose, kur vanduo yra šiltesnis. Į sausumą grįžta tik veisimosi metu. Yra geri plaukikai. Plaukia 4 – 8 km/ha greičiu, o gaudydami žuvį – 7,2 km/ ha. Panėrę išbūna apie 5 min.
Mityba redaguoti
Paprastai maitinasi 20 m gylyje, nors buvo užfiksuota maitinantis 175 m gylyje. Maitindami jauniklius nukeliauja 5 -120 km nuo kranto. Medžioklė trunka 5 – 72 valandas. Medžioklės laikas – naktis. Minta kriliumi, žuvimi, kalmarais. Per dieną pingvinui reikia apie 2 kg maisto.
Dauginimasis redaguoti
Peri didelėse kolonijose iki 500 000 individų [3] . Monogamai. Perėti grįžta kasmet į tas pačias vietas. Kelionė trunka apie mėnesį, nueina 80 km. Keliauja grupėmis, 2,5 km/h greičiu. Pavargę gulasi ant pilvo ir mojuodami sparnais slysta ledu. Rugsėjo – spalio mėnesiais pirmi veisimosi vietas pasiekia patinai, patelės pasirodo po savaitės.
Patinas per tuoktuves patelei atneša akmenėlių lizdui. Kraudami lizdus triukšmauja, atiminėja vieni iš kitų akmenukus, gina savo teritoriją. Lizdą pradeda krauti patinas, o baigia abu partneriai. Jaunų paukščių lizdus sudarytas iš kelių akmenėlių lygioje vietoje, o vyresnių – iš šimt taurės pavidalu sukrautų akmenėlių. Lizdas šiek tiek pakilęs nuo paviršiaus, todėl aptirpus sniegui nebūna užsemtas tirpstančio sniego vandeniu[4] .
Dėtyje du 100 – 125 g kiaušiniai. Inkubacija 30 – 40 dienų. Peri abu tėvai pamainomis. Pirmos dvi pamainos keičiasi kas 11 – 14 dienų, vėliau pamainų laikas trumpėja. Tik išsiritusius paukščiukus vienas iš tėvų šildo, kitas medžioja jūroje. Jaunikliai maitinami atrytu kriliumi. Per dieną jaunikliui reikia apie 300 - 650 g maisto [5] . 3 savaičių paukščiukai grupelėmis po 3- 20 būriuojasi „lopšeliuose“, o abu tėvai rūpinasi maistu. 7 – 9 savaičių paukščiukai pasiruošę išplaukti į jūrą. Į veisimosi vietas grįžta po 3 – 5 metų.
Pasibaigus veisimosi periodui suaugę paukščiai 20 dienų šeriasi.
Pavojai redaguoti
Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Adelės pingvinų apsaugos būklė nekelia susirūpinimo. Tačiau populiacijos dydžiui daro įtaką globalinis atšilimas, nes išsiplėtė ledo danga. Suaugę pingvinai maisto ieškoti plaukia 100 km toliau, todėl jaunikliai žūva iš bado. 2017 metais Petrelo saloje, kur gyvena 18 tūkstančių pingvinų porų, išgyveno tik du jaunikliai.[6] Taip pat populiacijos dydį įtakoja vandenyno tarša naftos produktais ir žmonių lankymasis perimvietėse.
Adelės pingvinų gamtiniai priešai vandenyje – jūrų leopardai ir orkos. Kiaušinius ir jauniklius naikina tikrieji plėšikai, petreliniai paukščiai
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos raudonasis sąrašas - Pygoscelis adeliae“. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija. anglų k.
- ↑ „Pygoscelis adeliae“. Inernational Penguins Conservation Work Group. anglų k.
- ↑ „Pygoscelis adeliae“. Antartica Files. anglų k.
- ↑ „Penguin World. Pygoscelis adeliae“. Lloyd Spencer Davis. anglų k.
- ↑ „Pygoscelis adeliae“. Australian Antarctic Division. anglų k.
- ↑ „Thousands of Adélie penguin chicks starved to death at the start of 2017 due to unusually extensive sea ice“. WWF. anglų k. Suarchyvuotas originalas 2017-11-19. Nuoroda tikrinta 2017-12-17.
