Adakavas
| Adakavas I | ||
|---|---|---|
  Adakavas I |
||
| 55°24′11″š. pl. 22°39′22″r. ilg. / 55.403°š. pl. 22.656°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Tauragės rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Skaudvilės seniūnija | |
| Gyventojų | 442 | |
 Vikiteka |
Adakavas | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Одохово[2] | |
Adakavas – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, 5 km į rytus nuo Skaudvilės. Seniūnaitijos centras. Per kaimą teka Trišiūkštė. Yra medinė Adakavo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1793 m.), veikia Adakavo pagrindinė mokykla, senelių ir invalidų pensionatas (nuo 1945 m.), biblioteka (nuo 1953 m.), kultūros namai (nuo 1957 m.).[3] Išlikęs Adakavo dvaras.
Etimologija redaguoti
Adakavas yra dvarininkinis vietovardis, pavadinimą gavęs nuo čia gyvenusių dvarininkų Adakauskų,[4] kurie minimi 1725 m.
Istorija redaguoti
Tai viena seniausių Tauragės rajono gyvenviečių. Čia rasto akmeninės trinamosios girnos, kurias naudojo akmens, bronzos amžiuje. Adakave buvusi grupė II a.-III a. pilkapių, kuriuos XIX a. tyrinėjo Dionizas Poška. Aptikti granitiniai kapai su II–III a. papuošalais, jų tarpe dvi romėniškos segės. Šie radiniai buvo saugomi Kuršo muziejuje Jegavoje, o nuo 1963 metų, kai kurie išlikę radiniai saugomi Istorijos ir etnografijos muziejuje Vilniuje. XX a. šeštajame dešimtmetyje statant mechanines dirbtuves, pilkapiai buvo sunaikinti.
Gamtos ir kultūros paminklų sąraše yra Adakavo parkas su dvaro ansambliu. Dvaro ansamblis pradėjo formuotis XVIII a. viduryje, apie 1750 m. Jonas Adakauskis pastatė pirmuosius medinius dvaro rūmus, pradėjo kurti parką, o 1793 m. pastatė medinę bažnyčią. Sudegus mediniams dvaro rūmams 1858 m. Chlevinskis pastatė mūrinius. Tuomet ir susiformavo visas Adakavo dvaro ansamblis: rūmai, kuriuos supo 8 tarpusavyje sujungti tvenkiniai, apie 4 ha peizažinio tipo parkas, ūkiniai pastatai (svirnas, tvartai, daržinės, bravoras, malūnas, ledainė bei trys kumetynai). Viena iš dvaro sudėtinių dalių yra bažnyčia su jai priklausiusia klebonija, jos ūkiniais pastatais ir Špitole. 1812 metais joje gyveno 14 neturtingų išlaikomų parapijiečių.
XIX a. pabaigoje dvaro žemės buvo išdalintos rusų kolonistams, jie dvaro pakraštyje pastatė nedidelę cerkvę. 1906 m. įkurta pagrindinė mokykla. 1907 m. dvare buvo įsikūręs vienuolynas, vėliau našlaičių prieglauda. 1923 m. įkurta sentikių bendruomenė, kurie 1925 m. pastatė Šv. Jurgio cerkvę, kurią XX a. viduryje nusavino sovietai.
1925–1945 metais Adakavo dvare veikė žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla. Pokariu miestelyje veikė Jūros srities partizanų štabas.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Skaudvilės valsčius | Tauragės apskritis |
| 1950–1962 m. | Adakavo apylinkės centras | Skaudvilės rajonas |
| 1962–1963 m. | Tauragės rajonas | |
| 1963–1995 m. | Skaudvilės apylinkė | |
| 1995– | Skaudvilės seniūnija | Tauragės rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | ||||||||
| 1867 m.*[2] | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1974 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 77 | 82 | 289 | 367 | 617 | 616 | 655 | ||
| 1984 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | 2021 m.sur.[15] | - | - | ||
| 549 | 680 | 617 | 548 | 442 | - | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės redaguoti
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 602 psl.
- ↑ Adakavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
- ↑ Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 551
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Adakavas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 12 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Adakavas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 32 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Adakavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 12
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos redaguoti
- Adakavas. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 169 psl.
- Apie Adakavą