Abraham Maslow
| Abraham Maslow angl. Abraham Maslow | |
|---|---|
| Abraham Maslow | |
| Gimė | 1908 m. balandžio 1 d. Bruklinas, Niujorkas, JAV |
| Mirė | 1970 m. birželio 8 d. (62 metai) Kalifornija |
| Tautybė | žydas |
| Veikla | psichoterapeutas, psichiatras, humanistinės psichoterapijos pradininkas. |
| Sritis | psichologija |
 Vikiteka |
Abraham Maslow |
Abrahamas Haroldas Maslou (angl. Abraham Harold Maslow; 1908 m. balandžio 1 d. Bruklinas, Niujorko valstija – 1970 m. birželio 8 d.) buvo amerikietis psichologas ir vienas iš humanistinės psichologijos įkūrėjų. Jis labiausiai žinomas kaip poreikių hierarchijos teorijos autorius.[1] Maslou ir kitų humanistinių psichologų darbai padėjo pagrindus 1998 m. susiformavusiai pozityviajai psichologijai.
Maslou piramidė: poreikių ir intelekto išsivystymo hierarchija redaguoti
Maslou piramidė pirmą kartą buvo pristatyta 1943 m. straipsnyje „Žmogaus motyvacijos teorija“.[2] Maslow įrodinėjo, kad žmogaus poreikių tenkinimas ir intelekto vystymasis vyksta pagal tam tikrą prioritetinę seką, t. y. tik patenkinęs fiziologinius poreikius žmogus rūpinsis saugumo lygmeniu ir t. t.
Savo teorijoje žmogaus poreikius Maslou išrikiavo tokia tvarka:
- Fiziologiniai. Palaikomos gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, mityba, tuštinimasis, lytiniai santykiai, homeostazė, miegas.
- Saugumo. Palaikomas fizinis ir emocinis saugumas: fizinio kūno, šeimos, teritorijos bei turto ir moralės apsauga, resursų kaupimas.
- Socialiniai. Palaikomi santykiai: socializacija, draugystė, šeima, meilė, intymumas.
- Savivertės ir pripažinimo. Vertinami savo ir aplinkinių veiksmai bei pasiekimai, atsiranda pagarbos ir pasitikėjimo poreikis sau ir kitiems, noras tobulėti.
- Savirealizacijos ir problemų sprendimo. Poreikis panaudoti ir perduoti turimas žinias bei patirtį, siekti aukštesnių tikslų: atmetami išankstiniai nusistatymai, emocijos ir asmeniškumai bei priimami faktai, atsiranda noras kurti, tobulinti, įgyvendinti sumanymus, veikti dėl bendros gerovės, analitiškai ir konstruktyviai spręsti problemas.[2]
Savęs realizavimas redaguoti
Daugiausia dėmesio Maslou skyrė paskutiniam ir aukščiausiam poreikiui iš jo sukurtos piramidės – savęs realizavimo poreikiui. Maslou manė, kad poreikis save realizuoti yra toks pats stiprus kaip ir poreikis valgyti arba kvėpuoti. Jeigu žmogus šio poreikio netenkina, jis nesijaučia laimingas. Skirtingi žmonės pagal savo stiprybes gali save realizuoti labai skirtingais būdais – tapti verslininkais, menininkais, daktarais – tačiau, anot Maslou, jeigu žmogus nori būti laimingas, save realizuoti būtina.[3]
Maslou argumentuoja, kad kaskart žmogus darydamas sprendimą gali rinktis tarp mažiausiai dviejų pasirinkimo galimybių – žengti žingsnį pirmyn link savęs realizavimo arba žengti žingsnį atgal į saugumo zoną. Kuo dažniau žmogus žengia atgal ir praleidžia galimybę žengti pirmyn, tuo didesnis skirtumas tarp to, kuo žmogus yra ir kuo galėjo tapti. Šis skirtumas pasireiškia neigiamomis emocijomis, ypač liūdesio ir graužaties jausmu, depresija, nerimu. Siekdami išvengti šių nemalonių jausmų, siekdami kuo mažiau galvoti apie šią nemalonią praleistų galimybių tiesą, žmonės dažnai žengia dar daugiau žingsnių atgal į saugumo zoną, kas dažnai pasireiškia pernelyg ilgu televizijos žiūrėjimu, alkoholio ir narkotikų vartojimu – viskuom, kas leidžia pabėgti nuo minčių apie savo nerealizuotas galimybes. Visgi, Maslou argumentuoja, žmonės yra pajėgūs sumažinti minėtą skirtumą ir realizuojant save tapti laimingu.
Vėliau nemažai Maslou ir kitų humanistinių pischologų idėjų buvo patvirtinta moksliniais tyrimais pozityviosios psichologijos atstovų ir kitų mokslininkų. Vienas tokių atradimų buvo Maslou propaguotas sąmoningas ir dažnas dėkingumo praktikavimas.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ http://www.scimednet.org/bibliography/transpers_approaches.htm Archyvuota kopija 2009-01-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 A. H. Maslow, A Theory of Human Motivation, Psychological Review 50(4) (1943):370-96.
- ↑ 3,0 3,1 Maslow, Abraham (1987) „Motivation and personality“, 3 Sub edition, HarperCollins Publishers
