Abilūpiniai priebalsiai
Abilūpiniai priebalsiai – priebalsiai, tariami dalyvaujant abiem lūpoms. Be kitų, jiems priklauso sprogstamieji priebalsiai [p], [b], sutinkami daugumoje pasaulio kalbų, taip pat ir lietuvių. Iš viso maždaug tik 0,7 % pasaulio kalbų nevartoja abilūpinių priebalsių, tarp jų tlinkitų, oneidų ir vičitų kalbos,[1] nors visos jos turi lūpų gomurinį aproksimantą [w].
Abilūpiniai pučiamieji priebalsiai [ɸ], [β] vartojami daug rečiau, juos turi, pavyzdžiui, japonų ir ispanų kalbos.
Iš retų abilūpinių priebalsių minėtinas abilūpinis skardusis virpamasis [ʙ], vartojamas, sakykime, austronezinėje niasų kalboje, o lietuvių kalboje jis sutinkamas vieninteliame žodyje – komandoje arkliams „tpru (tpruc, tpruč)“ (čia raidžių junginys tpr žymi vieną garsą, tariamą virpinant suglaustas lūpas).[2]
TFA sąrašas
redaguotiTFA išskiriami šie abilūpiniai priebalsiai, nurodant po kalbą, kurioje jie vartojami:
TFA | Aprašas | Pavyzdys | |||
---|---|---|---|---|---|
Kalba | Rašyba | TFA | Reikšmė | ||
m̥ | duslusis abilūpinis nosinis | hmongų | Hmoob | [m̥ɔ̃́] | hmongas |
m | skardusis abilūpinis nosinis | anglų | man | [mæn] | vyras, žmogus |
p | duslusis abilūpinis sprogstamasis | anglų | spin | [spɪn] | suktis |
b | skardusis abilūpinis sprogstamasis | anglų | bed | [bɛd] | lova |
p͡ɸ | duslioji abilūpinė afrikata | kaigangų | fy | [ˈp͡ɸɤ] | sėkla |
b͡β | skardžioji abilūpinė afrikata | šipibų | boko | [ˈb͡βo̽ko̽] | plonoji žarna |
ɸ | duslusis abilūpinis pučiamasis | japonų | 富士山 (fujisan) | [ɸuʑisaɴ] | Fudzijama |
β | skardusis abilūpinis pučiamasis | evių | ɛʋɛ | [ɛ̀βɛ̀] | evis |
β̞ | abilūpinis aproksimantas | ispanų | lobo | [loβ̞o] | vilkas |
ⱱ̟ | skardusis abilūpinis vienadūžis | monų | vwa | [ⱱ̟a] | siųsti |
ʙ̥ | duslusis abilūpinis virpamasis | ararų | [ʙ̥uta] | išmesti | |
ʙ | skardusis abilūpinis virpamasis | niasų | simbi | [siʙi] | apatinis žandikaulis |
pʼ | abilūpinis ejektyvinis priebalsis | adygų | пӀэ | [pʼa] | mėsa |
ɸʼ | abilūpinis ejektyvinis pučiamasis | jučių[3] | ḟasę | [ɸ’asẽ] | labas vakaras! |
ɓ̥ | duslusis abilūpinis implozinis | sererų | |||
ɓ | skardusis abilūpinis implozinis | Jamaikos kreolų | beat | [ɓiːt] | mušti |
k͡ʘ q͡ʘ ɡ͡ʘ ɢ͡ʘ ŋ͡ʘ ɴ͡ʘ |
abilūpiniai spragsimieji (daug skirtingų priebalsių) | nlingų | ʘoe | [k͡ʘoe] | mėsa |
Išnašos
redaguoti- ↑ Maddieson, Ian (2008), "Absence of Common Consonants", in Haspelmath, Martin; Dryer, Matthew S. & Gil, David et al., The World Atlas of Language Structures Online, Munich: Max Planck Digital Library
- ↑ Под ред. С. М. Колесниковой, red. (2020). Современный русский язык : Учебник и практикум для вузов. В 3 т. (rusų). Том 1. Фонетика. Орфография. Лексикология. Словообразование (2-е изд., пер. и доп leid.). М.: Юрайт. p. 45. Suarchyvuotas originalas 2022-07-24.
- ↑ Crawford, James M. (1973). „Yuchi Phonology“. International Journal of American Linguistics. 39 (3): 173–179. doi:10.1086/465261. S2CID 224808560.