Didingasis kėnis

(Nukreipta iš puslapio Abies magnifica)
Abies magnifica

Didingasis kėnis (Abies magnifica)
Didingasis kėnis (Abies magnifica)
Išnykimas negresia
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Kėnis
( Abies)
Rūšis: Didingasis kėnis
( Abies magnifica)
Binomas
Abies magnifica
A.Murray, 1863

Didingojo kėnio savaiminio paplitimo arealas
Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose

Didingasis kėnis (lot. Abies magnifica, angl. Red Fir) – pušinių (Pinaceae) šeimos, kėnių (Abies) genties spygliuočių medžių rūšis.

Spygliukai
Kankorėžis
Kamienai

Paplitimas ir augavietės redaguoti

Savaime paplitęs Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose - JAV Kalifornijos, Oregono valstijose ir iš dalies Nevados valstijos labai mažoje vakarinėje dalyje.

Auga 1400–2700 metrų altitudėse, bet retai pasiekia medžių augimo ribą.

Žemiausia jų augimo kalnuose riba 1620-1800 m Kaskadiniuose ir Siskijų kalnuose (Siskiyou Mountains) kalnuose ir riba kyla aukštyn einant į pietus, kur pietinėje Siera Nevadoje pasiekia 2130 m aukščio altitudes.

Aukščiausia riba kyla einant tolyn į pietus, Kaskadiniuose ir Siskijų kalnuose ji prasideda nuo 2010-2190 m aukščio ir pietinėje Siera Nevadoje pasiekia 2740 m. Taip pat šiose vietose galima aptikti augantį ir žemesnėse vietose kanjonuose ir panašiai, kur dėl vyraujančių kiek šaltesnių oro masių dirvožemio ir oro temperatūra pasitaiko kiek žemesnė. Kalifornijos pakrantės kalnų grandinėse, apie Šastą, dažniausiai auga 1400-1830 m aukštyje.

Klimatas kuriame savaime paplitę didingieji kėniai, bendrai yra vėsokas ir drėgnas, bei iki šalto bei drėgno. Kaip aukštikalnių miškuose, toks klimatas pakankamai švelnus, nes vasaromis temperatūra kartais pakyla iki +29 °C šilumos, o žiemomis retai nukrinta žemiau -29 °C šalčio. Vienas įsidėmėtinas dalykas - vasarą yra 4-5 mėnesių sausas laikotarpis, per kurį tarp balandžio arba gegužės ir spalio mėnesių pasitaikančių padrikų griaustinių su liūtimis procentas nežymus. Beveik visi krituliai (apie 80 proc., vėliau įskaitant ir sniegą) iškrinta tarp spalio ir kovo mėnesių. Sniego paklotė Siera Nevadoje gali siekti iki 4 metrų sluoksnį ar iki 2 m sluoksnio Oregone bei šiaurės vakarų Kalifornijoje. Bendras kritulių kiekis per metus šiuose rajonuose svyruoja nuo 750 iki 1500 mm, o ir geriausias šių medžių augimas pasireiškia tose arealo vietose, kur į metus iškrenta panašus, tai yra 750-1250 mm kritulių kiekis.

Labiau mėgsta augti šiaurinės pusės kalnų nuokalnėse. Gerai toleruoja pilną paunksmę (didelėse sengirėse), taip pat gerai auga dalinoje paunksmėje, bet atviroje vietoje kur gauna daugiausiai Saulės šviesos, augimo tempai geriausi. Augimui tinkamiausias lengvas (smėlingas), vidutinio lengvumo (priemolinis), taip pat sunkus (molingas) bei rūgštus ir neutralus dirvožemis, bet svarbu, kad būtų pakankamai drėgnas ir pratakus (nuolat užmirkusi vieta netinkama). Netoleruoja užteršto oro.

Auginimas Lietuvoje redaguoti

Lietuvoje neauginamas, bet pagal klimatines augimo galimybes, didingasis kėnis priskiriamas iki 5 atšiaurumo zonos, o ši zona yra vyraujanti vidurio bei rytų Lietuvoje.

Požymiai redaguoti

Vienanamis augalas - jame vyriški ir moteriški žiedai sukrauti ant to paties medžio, kuriuos apdulkina vėjas. Jų laja siaurai kūgiškos formos. Jaunų medžių žievė pilka, plona, lygi su sakų pūslelėmis, su amžiumi tampanti oranžiškai rausva, šiurkšti, stora ir įtrūkinėjimais. Spygliai 2-3,7 cm ilgio ir 2 mm pločio. Kankorėžiai pailgi cilindro formos 15-20 cm ilgio ir 7-10 cm pločio, pradžioje violetiniai, vėliau tampantys gelsvai ar žaliai rudi. Sėklytės 15 mm ilgio ir 6 mm pločio, tamsiai rausvai rudos. Jų sparnelis panašaus ilgio kaip ir pats jos pagrindas. Sėklos subręsta spalį.

Matmenys redaguoti

Medžiai auga vidutinišku greičiu. Tai viena aukščiausiai užaugančių Šiaurės Amerikos medžių rūšių. Įprastai užauga 40–57 m ir iki 2,5 m skersmens kamienu. Storiausiu kamienu medis auga Josemičio nacionaliniame parke (Kalifornija), jo kamieno skersmuo 295 cm, aukštis - 52,4 m. Aukščiausias auga Sekvojų nacionaliniame parke (Kalifornija), jo aukštis 76,8 m, kamieno skersmuo - 153 cm (pagal Robert Van Pelt e-paštu atsiųstus duomenis 1998.03.18).

Porūšiai redaguoti

  • Abies magnifica var. magnifica; Kankorėžiai 14-21 cm. Kankorėžio žvyneliai arčiau prie pamato trumpi ir ant neprasiskleidusio kankorėžio nepastebimi. Didesnioji išplitimo dalis auga Siera Nevadoje.
  • Abies magnifica var. shastensis; Kankorėžiai 14-21 cm. Kankorėžių žvyneliai prie pamato ilgesni ir ant neprasiskleidusio kankorėžio matomi. Šis porūšis užima šiaurės rytinę arealo dalį pietvakarių Oregone bei šiaurės vakarų Kalifornijos Šastos, Siskijaus (Siskiyou) bei Trinity apygardose.
  • Neformaliai yra išskiriamas ir trečias Abies magnifica porūšis. Jo kankorėžiai mažesni, 9-15 cm. Auga pietų Siera Nevados rytinėse nuokalnėse.

Didingasis ir kvapusis kėniai redaguoti

Didingajam kėniui labai artimas Kvapusis kėnis, kurio pietinis arealo pakraštys yra šiaurės Kalifornijoje bei pietų Oregone - Kaskadiniuose kalnuose. Abiejų šių rūšių populiacijos kontaktinėje arealo zonoje kryžminasi tarpusavyje ir rūšys labai panašios. Juos atskirti lengviausia pagal spygliukus. Kvapiojo kėnio spygliukai turi griovelį, palei pagrindinę gyslelę spygliuko viršutinėje dalyje, kai čia aprašomas didingasis kėnis šio požymio neturi. Didingojo kėnio spygliukai ant šakelių mažiau vieni prie kitų prigludę, o ant ūglių tarp spygliukų matoma ir šakelė, ant kurios laikosi spygliukai, bet tuo tarpu kvapiojo kėnio ūgliukai tankesniais spygliukais ir šakelė ant kurios laikosi per juos nematoma. Didingojo kėnio kankorėžiai didesni 15-20 cm ilgio, kai kvapiojo kėnio kiek mažesni - 10-15 cm ilgio. Dalis botanikų didingojo kėnio (Abies magnifica var. shastensis) porūšį priskiria naturaliai susiformavusiam tarp didingojo ir kvapiojo kėnių hibridui.

Amžius redaguoti

Savo paplitimo areale didingieji kėniai palyginus vidutiniškai ilgaamžiai medžiai. Vienam žinomam seniausių didingojo kėnio individui buvo nustatyta 518 metų, nors be paremtų šaltinių ir tikėtina kad suskaičiuota pagal medžio rieves (Carder 1995). Kitas vienas seniausių žinomų šios rūšies medžių yra Abies magnifica var. shastensis porūšio ir žinomas kaip CL2-5 pavadinimu, turintis 665 metų. Jis auga Kalifornijos Klamato kalnuose (Klamath Mountains). Didingieji kėniai kurie nuo savaiminio paplitimo arealo introdukuojami tolimesniuose Žemės regionuose, dažniausiai gyvena gerokai trumpiau.

Panaudojimas redaguoti

mediena lengva, minkšta, pakankamai patvari, bet ir neypatingai stipri. Pagrinde naudojama biodegalams, taip pat statybose antraeiliams darbams, popieriaus gamybai, bei jauni medeliai Kalėdų laikmečių puošiami kaip kalėdų eglutės. Medžiai dekoratyvūs, tad dažnai auginami parkuose.

Atradimas, pavadinimas ir sinonimai redaguoti

Iki atsikraustant iš Europos baltiesiems kolonistams į Šiaurės Ameriką, aprašomas medis jau buvo žinomas vietiniams indėnams, bet William Lobb buvo pirmasis europietis jį atradęs per ekspediciją Kalifornijoje 18491853 metais. Mokslinio pavadinimo (lotynų kabla) autorius yra Andrew Murray, gyvenęs 1812-1878 metais. Anglų kalboje (Red Fir - raudonasis kėnis) pavadinimą gavo dėl senų medžių žievės spalvos. Žemiau kiti jo sinonimai:

  • Abies amabilis var. magnifica (A.Murray bis) Lavallée
  • Abies campylocarpa A.Murray bis
  • Abies magnifica var. argentea Beissn.
  • Abies magnifica var. glauca Beissn.
  • Abies magnifica f. glauca (Beissn.) Rehder
  • Abies nobilis var. magnifica (A.Murray bis) Kellogg
  • Picea magnifica'' (A.Murray bis) Gordon
  • Pinus campylocarpa (A.Murray bis) Voss
  • Pinus magnifica (A.Murray bis) W.R.McNab
  • Pinus nobilis var. magnifica (A.Murray bis) Voss
  • Pseudotsuga magnifica (A.Murray bis) W.R.McNab

Nuorodos redaguoti


 


  Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.