Atverti pagrindinį meniu

Bhaktivedanta Svamis Prabhupada

(Nukreipta iš puslapio A.C. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada)
Swami Prabhupada.jpg

A. Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada (skr. अभय चरनारविन्द भक्तिवेदान्त स्वामी प्रभुपाद = Abhaya Caranāravinda Bhaktivedānta Svāmī Prabhupāda, 1896 m. rugsėjo 1 d. – 1977 m. lapkričio 14 d., tėvų duotas vardas Abhajus Čaranas De, įšventinimo vardas Abhajus Čaranaravinda) – reikšminga asmenybė hinduizme XX amžiuje, Gaudija vaišnavų tradicijos dvasinis mokytojas, Tarptautinės Krišnos Sąmonės bendrijos įkūrėjas.

Gimė 1896 metais Kalkutoje kilmingoje [1] ir religingoje šeimoje; tėvas Gauras Mohanas Dė ir motina Radžani De. Tėvas užsiėmė drabužių prekyba.

1916 metais įstojo į Škotų bažnyčios koledžą (Scottish Churches College) Kalkutoje, kurio diplomo vėliau atsisakė, atsiliepdamas į Mahatmos Gandžio raginimą mesti mokslus britų mokymo įstaigose. Dirbo farmacijoje. 1932 tapo įtakingo gaudyja vaišnavų guru Bhaktisiddhanto Sarasvatės (1874–1936 m.) formaliu mokiniu. Pirmo susitikimo metu Bhaktisiddhanta Sarasvatė nurodė jam pamokslauti Šri Čaitanjos Mahaprabhu misiją angliškai kalbančiose šalyse; tą nurodymą pakartojo 1936 m. laiške prieš mirtį.

1928 metais Abhajus Čaranas prisidėjo prie gaudyja mathos padalinio Alahabade įkūrimo. Šios organizacijos tikslas buvo vaišnavizmo skleidimas Indijoje ir už jos ribų, platinant religinę literatūrą. . 1950 m., palikęs šeimą, Prabhupada apsigyveno Vrindavane. 1959 m. įšventintas atsiskyrėliu (sanjasinu).

1965 m. išvyko į JAV, norėdamas įvykdyti savo mokytojo priesaką skleisti vaišnavų mokymą visame pasaulyje. Pradėjo rengti viešas mantros „Hare Krišna“ giedojimo apeigas (sankyrtanas) ir skaityti paskaitas. Apsigyvenęs Niujorke 1966 m. įsteigė Tarptautinę Krišnos Sąmonės organizaciją (angl. ISKCON). Įsteigęs šventyklas Niujorke ir San Fransiske, Prabhupada ėmė keliauti po JAV ir Kanadą populiarindamas savo judėjimą, platindamas knygas ir skaitydamas paskaitas.

Prabhupada parašė daugiau kaip 60 veikalų, iš kurių žymiausi – „Bhagavadgytos“ ir „Bhagavata puranos“ vertimai ir komentarai.

ISKCON nariai teigia, kad Prabhupada ir po mirties tebėra visų, kas išpažįsta jo mokymą, guru ir kad organizacijai vadovaujantys dvasininkai (ritvikai) naujus atsidavusiuosius įšventina jo vardu (pats įšventino apie 5000 mokinių). Tituluojamas Krišnos malonės įsikūnijimu (Krišnakripamūrčiu), jo skulptūros ir atvaizdai yra visose ISKCON šventyklose.[2]

BibliografijaKeisti

LietuviškaiKeisti

  • Šrì Iśopanìśada, 1989 m.,
  • Anapus laiko ir erdvės, 1991 m.,
  • Kṛṣṇa. Aukščiausiasis Dievo Asmuo 2 t., 1992 m.,
  • Pamokymų nektaras, 1992 m.,
  • Yogos tobulybė, 1997 m.,
  • Akistata su mirtimi, 1998 m.

IšnašosKeisti

  1. "Berniuko tėvas Gouras Mohanas De priklausė aristokratiškajai suvarna-vanikos prekybininkų bendruomenei. Giminystės ryšiais Gouras Mohanas De buvo susijęs su turtinga Malikų gimine, kuri ištisus šimtmečius prekiavo su britais auksu ir druska. Kadaise Malikai priklausė De giminei, kurios pradininku laikomas senovės išminčius Gautama, tačiau mogolų viešpatavimo laikais, dar prieš Indijai tampant Britanijos kolonija, vienas musulmonų valdovas turtingai ir įtakingai De giminės šakai suteikė Maliko („pono“) titulą. Vėliau kažkelintos kartos De giminės dukra ištekėjo už Malikų šeimos nario, ir šeimos labai suartėjo. " Satsvarupa Dasa Gosvamis „Prabhupada“, The Bhaktivedanta Book Trust 2007 (lietuviškas leidimas), ISBN 978-91-7149-500-6
  2. Kazimieras Seibutis. Prabhupada. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010


 

Vikiteka