Ašmenos apskritis (1566–1795)

Ašmenos apskritis (lenk. Powiat oszmiański, blrs. Ашмянскі павет) – buvęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Gudijos ir Lietuvos teritorijoje, į pietryčius nuo Vilniaus, Ašmenos aukštumoje. Tai buvo viena didžiausių LDK apskričių. Centras nuo 1566 m. – Ašmena.[1]

Ašmenos apskritis
Powiat oszmiański

1566 – 1795
 

 

Apskritis Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje
Administracinis centras Ašmena
1566-1795 Vilniaus vaivadija
Gyventojų 118 475 (1790)
Plotas 15 925 km² (1566)

Apskrities teritorija apėmė dabartinės Baltarusijos šiaurės vakarinę dalį (Gardino srities Ašmenos, Astravo, Smurgainių ir Vijos rajonus, Minsko srities Vileikos, Maladečinos, Medilo ir Valažino rajonus, Vitebsko srities Pastovių rajoną), o taip pat Lietuvos Švenčionių rajoną ir Dieveniškių seniūniją.

Istorija redaguoti

13841402 m. Kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose minimas Ašmenos karaliaus dvaras. Apskritis minima nuo XVI a. pradžios, iki 15641566 m. teismų ir administracijos reformų apskritis nebuvo aiškiai apibrėžtas teritorinis vienetas, todėl kartais buvo vadinama Ašmenos pavietu. Per 1528 m. kariuomenės surašymą priklausė Vilniaus apskričiai (pavietui). Ašmenos dvarui priklausė 264 bajorai, turėję apie 1700 tarnybų, sudarė atskirą vėliavą, turėjo vėliavininką.[2]

Nuo 1566 m. aiškiai suformuota apskritis įėjo į Vilniaus vaivadiją. XVII a. viduryje apskrityje buvo 30 542 dūmai, 1667 m. – 13 983 dūmai. Apskrities žemės teismai vykdavo Švenčionyse, Ašmenoje ir Medile.

1775 m. apskritis padalinta administracinės reformos metu: iš šiaurinės jos dalies buvo sudaryta Užnerio apskritis (nuo 1843 m. – Švenčionių apskritis). 1793 m., po antrojo ATR padalijimo, rytinę apskrities dalį prisijungė Rusija, kuri čia suformavo Vileikos apskritį.

Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo, 1795 m. visa buvusios Ašmenos apskrities teritorija atiteko Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai. Čia suformuotas Ašmenos ujezdas.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1566 m. 15 925
1790 m. 118 475 17 miestų ir miestelių
1795 m. 48 732

Šaltiniai redaguoti

  1. Morzy, J. Kryzys demograficzny na Litwie i Białorusi w II połowie XVII wieku / Józef Morzy. — Poznań: Uniwersytet im. Adama Mickiewicza, 1965. — 405 s. — Tabl. 22, 24. — (Prace Wydziału Filozoficzno-Historycznego — Uniwersytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Historia 21).
  2. Ašmenos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-13).