Ačeho sultonatas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Ačeho sultonatas (ačeh. Keurajeuën Acèh Darussalam) – istorinė valstybė, egzistavusi Sumatros šiaurėje 1496–1902 m. Jo istorinis kultūrinis branduolys buvo ačehų gyvenamos sritys dabartinėje Ačeho provincijoje, ypač aplink miestą Banda Ačehą (tuomet vadintas Kutaradža). Ačehas buvo viena stipriausių Malajų salyno valstybių, XVII a. pradžioje sukūrusi tikrą prekybinę imperiją, propagavusi islamo meną ir kultūrą.
Keurajeuën Acèh Darussalam كاورجاون اچيه دارالسلام Ačeho sultonatas | ||||
buvęs sultonatas | ||||
| ||||
Vėliava | ||||
Ačeho teritorija galios viršūnėje apie 1637 m. | ||||
Sostinė | Kutaradža | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
sultonai | ||||
1607-1636 | Iskandar Muda | |||
1636-1641 | Iskandar Thani | |||
Era | Naujieji laikai | |||
- Įkūrimas | 1496 m., 1496 | |||
- Kolonizacija | 1902 m. | |||
Istorija
redaguotiAčehų gyvenamos sritys nuo XIII a nemažai kontaktavo su kaimynine malajų valstybe Samudera. XV a. iš jos atkeliavo islamas. Tada buvo sukurtas Ačeho sultonatas.
Jis gana anksti pradėjo reikšti ambicijas kitų salyno šalių atžvilgiu, užkariaudamas Samuderą ir plėsdamas teritorijas į pietus. Jam labai pasitarnavo portugalai, 1511 m. užėmę Melaką ir sužlugdę Melakos sultonatą. Po šio užėmimo musulmonų pirkliai vengė naudotis Melakos uostu ir Ačehas greitai užpildė šią nišą, konkuruodamas su Melakos įpėdiniu Džohoru.
XVII a. pradžioje, didžiųjų sultonų laikais, Ačehas tapo jūrine imperija, kontroliuojančia beveik visą Sumatros rytinę dalį, Kedahą, Malakos pusiasalio vakarines pakrantes, taip pat Pahangą. Jis turtėjo iš pipirų, betelio ir alavo prekybos. Sultonate buvo rūpinamasi kultūra ir mokslu.
Po sultono Iskandar Thani mirties, sultonatą valdė kelios moterys sultonės. Prasidėjo silpnėjimo laikotarpis ir sultonatas subiro į smulkias valstybėles.
XIX a. viduryje, olandams ir britams aktyviai kolonizuojant Malajų salyną, Ačehas išgyveno naują klestėjimo etapą. Sultonams konsoliduojant buvusias sultonato žemes, jų interesai susikirto su olandų interesais, kas 1873 m. sukėlė Ačeho karą. Labai žiaurus karas baigėsi sultono mirtimi ir visiška olandų pergale. 1903 m. sultonatas buvo prijungtas prie Olandų Rytų Indijos, tapdamas viena paskutiniųjų kolonizuotų valstybių Malajų salyne.
Sultonų sąrašas
redaguotiMalajų salyno istorija |
Priešistorė > Austroneziečių migracijos
|
Hinduizmo laikotarpis: |
Transmalakinė prekyba, Sunda, Šrividžaja, Šailendra |
Madžapahitas
|
Islamo laikotarpis: |
Melaka, Džohoras, Ačehas, Padžadžaranas, Mataramas, Brunėjus, Gova, Ternatas
|
Kolonijinis laikotarpis: |
Ispanijos Rytų Indijos, Nyderlandų Rytų Indija, Portugalijos Timoras, Britų Malaja, Saravakas, Šiaurės Borneo
|
Nepriklausomybės laikotarpis: |
Indonezija, Malaizija, Brunėjus, Filipinai, Singapūras, Rytų Timoras |
Malajų salyno istoriniai regionai: Malajai, Javiečiai, Sundai, Ačehas, Lampongai, Minangkabau, Balis, Brunėjus, Gova, Molukai, Filipinai |
- 1496–1528 Ali Mughayat Syah
- 1528–1537 Salahuddin
- 1537–1568 Alauddin al Qahhar
- 1568–1575 Husain Ali Riayat Syah
- 1575 Muda
- 1575–1576 Sri Alam
- 1576–1577 Zainal Abidin
- 1577–1589 Alauddin Mansur Syah
- 1589–1596 Buyong
- 1596–1604 Alauddin Riayat Syah Sayyid al-Mukammil
- 1604–1607 Ali Riayat Syah
- 1607–1636 Iskandar Muda
- 1636–1641 Iskandar Thani
- 1641–1675 Ratu Safiatuddin Tajul Alam
- 1675–1678 Ratu Naqiatuddin Nurul Alam
- 1678–1688 Ratu Zaqiatuddin Inayat Syah
- 1688–1699 Ratu Kamalat Syah Zinatuddin
- 1699–1702 Badrul Alam Syarif Hashim Jamaluddin
- 1702–1703 Perkasa Alam Syarif Lamtui
- 1703–1726 Jamal ul Alam Badrul Munir
- 1726 Jauhar ul Alam Aminuddin
- 1726–1727 Syamsul Alam
- 1727–1735 Alauddin Ahmad Syah
- 1735–1760 Alauddin Johan Syah
- 1750–1781 Mahmud Syah
- 1764–1785 Badruddin
- 1775–1781 Sulaiman Syah
- 1781–1795 Alauddin Muhammad Daud Syah
- 1795–1815 Alauddin Jauhar ul Alam
- 1815–1818 Syarif Saif ul Alam
- 1818–1824 Alauddin Jauhar ul Alam
- 1824–1838 Muhammad Syah
- 1838–1857 Sulaiman Syah
- 1857–1870 Mansur Syah
- 1870–1874 Mahmud Syah
- 1874–1903 Muhammad Daud Syah