50 ėjimų taisyklė (šachmatai)

Chess zhor 22.png
Chess zver 22.png
a8 b8 c8 d8 e8 f8 g8 h8
a7 b7 c7 d7 e7 f7 g7 h7
a6 b6 c6 d6 e6 f6 g6 h6
a5 b5 c5 d5 e5 f5 g5 h5
a4 b4 c4 d4 e4 f4 g4 h4
a3 b3 c3 d3 e3 f3 g3 h3
a2 b2 c2 d2 e2 f2 g2 h2
a1 b1 c1 d1 e1 f1 g1 h1
Chess zver 22.png
Chess zhor 22.png

Geriausias juodųjų ėjimas šioje padėtyje yra 1...Rd7+. Baltieji pasiektų matą per 545 ėjimus [1] , bet 50 ėjimų taisyklės dėka bus lygiosios.

50 ėjimų taisyklė šachmatuose nustato jog žaidėjas gali pareikalauti duoti jam matą per penkiasdešimtį ėjimų, antraip užskaitomos lygiosios. Šito pareikalauti galima bet kada, tačiau po kiekvieno ėjimo pėstininku arba figūros nukirtimo ėjimai pradedami skaičiuoti iš naujo.[2]

Reikalauti galima ir ne pirma galimybe, jei jau kurį laiką nebuvo kirtimų bei nejudėjo pėstininkai. Kada nė vienas žaidėjas to nepareikalauja, lygiosios užskaitomos po 75 ėjimų, nebent paskutinis ėjimas buvo matas.

Šios taisyklės tikslas yra sustabdyti be galo besitęsiantį žaidimą ir bandymus laimėti nuvarginant oponentą. XX amžiuje buvo atrastos padėtys, kuriose pergalė galima, tačiau tam reikia daugiau nei 50 tokių ėjimų. Buvo įvesti papildymai, priklausomai nuo likusių figūrų kai kada leidžiantys žaisti iki 100 ėjimų. Tačiau vėliau buvo rasta padėčių, kurios laimimos dar didesniu ėjimų skaičiumi. Tuomet, 1992 metais, FIDE panaikino visas išimtis ir dabar taisyklė galioja griežtai.

Taisyklė pirmąkart paminėta 1561 m. Ruy López de Segura knygoje. Šatrandže buvo panaši 70 ėjimų taisyklė.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lomonosov Endgame Tablebases
  2. Kapablanka Ch. R. (1978). Šachmatų vadovėlis. "Mintis", 174 psl.