5-asis LDK pėstininkų pulkas

Šis straipsnis apie XVIII a. pabaigos LDK kariuomenės dalinį. Apie 1919-1940 m. veikusį Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinį skaitykite straipsnyje Penktasis pėstininkų Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pulkas.

5-asis LDK pėstininkų pulkas
Grabovskio pulko kariai, 1775 m.
Veikė	1775–1794
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Rūšis	Pėstininkų pulkas

5-asis LDK pėstininkų pulkas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalinys, pėstininkų pulkas, veikęs 1775–1794 m..

Organizacija, formavimas ir raida

Pulkas buvo įkurtas 1775 m. balandžio 30 d., išformavus LDK kunigaikščio dragūnų pulką.

Pulko struktūrą sudarė:

• štabas,
• lengvoji kuopa,
• pulkininko Oržeško kuopa,
• antroji pulkininko Dörperio kuopa,
• pulkininko leitenanto Stryjeńskio kuopa.

1776 m. pulkininko J. Deskuro atliktos liustracijos (inspekcijos) metu pulko būklė buvo įvertinta taip:

5-asis pėstininkų pulkas […] Jame irgi mažai gražių (kovoti tinkamų – vert. past.) žmonių, jis visai nesutvarkytas, neturi vėliavų (pagalbinio – vert. past.) ūkio, kaip kituose pulkuose, Kasą valdo tik pats šefas, pulke yra (pilko išlaikomi – vert .past.) 7 invalidus, sandėlyje – dragūnų ginkluotė ir reikmenys; jiems dabar to visai nereikia. Pulke sėdintis (administracinius reikalus tvarkantis – vert. past.) majoras Nereziušas uždirba ne daugiau kaip 1800 auksinų. Jis prašo pagalbos. Pulko felčeris, turėdamas vaistams tik 673 auksinus, nepajėgia išsimaitinti.

1776 m. pulke buvo 171 kario etatas. Pagal 1777 metų „kovo tarifus“ tikrasis skaičius pulko karių skaičius siekė 153. 1789 m. ketverių metų Seimo reformos numatė ATR kariuomenės karių skaičių padidinti iki 100 000. Kiek vėliau ši ambicija buvo sumažinta iki 65 tūkst. Pagal šiuos reformų planus nuo 1776 m. 5-ąjame pulke buvo numatyta įsteigti 320 karių etatų, kas turėjo bendrą skarių skaičių padidinti iki 491.

Po reformų pulką sudarė du batalionai, kiekvieną kurių sudarė 4 kuopos. Tuo metu pulko struktūroje buvo štabas, viršininko kuopa, pulkininko Brekeno kuopa, pulkininko leitenanto F. Grabovskio kuopa, majoro Ciechanovičiaus kuopa, majoro M. Grabovskio kuopa, kapitono Danenfeldo kuopa, kapitono Tčakovskio (lenk. Trzaskowski) kuopa, kapitono Sehsingo kuopa.

Faktinis dalinio dydis 1792 m., kai Targovicos konfederacija perėmė Lietuvos kariuomenę, buvo 1440 karių etatų, o faktiškai – 1136. Karių skaičius 1793 metų rugpjūčio 1 dieną buvo 752, o 1794 metų balandžio 16 dieną – 712. Machynia, Rakutis, ir Srzednicki teigia, kad 712 buvo faktinis karių skaičius, formaliai 1794 metų balandį pulke tarnavo 792 kariai.

Pulko uniformų spalva

• Po 1776 m.: šviesiai geltoni (sieriniai) atvartai, sidabrinės sagos. Lietuvių pėstininkai dėvėjo rugiagėlių mėlynumo aptemptas kelnes.
• Kosciuškos sukilimo metu: geltoni atvartai, sidabrinės sagos.

Dislokacija

Savo egzistavimo laikotarpiu pulkas buvo dislokuotas šiose vietovėse:

• Pinskas,
• Vilnius (1778 m.),
• Mscibava (1779 m.),
• Vilnius (1783 m.),
• Lietuvos Brasta (1789 m.).

Pulko kariai

Povilas Jurgis Grabovskis

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinėje sistemoje karinio dalinio viršininku (lenk. szef) neretai būdavo jo vardinis (titulinis) vadas, teikdavęs finansinę paramą. Praktinis vadovavimas tekdavo profesionaliems (ar karininko patentą įsigijusiems) kariškiams, įvardijamiems lenkišku terminu dowódca. Pulkui paprastai vadovavo pulkininkas. Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę kelti savo pavaldinių karininkų laipsnius (stiprinti). Gembarževskio bei Machinios, Rakučio ir Srzednickio studijose nepateikiamas išsamus dalinio vadų sąrašas.

Pulko šefai:

• Mykolas Gregorius Grabovskis (1775–1783 m. spalio 24 d.),
• Jurgis Pranciškus Grabovskis (1783),
• Povilas Jurgis Grabovskis (1783 m. gruodžio 30 d., mirė 1794 m. spalio 4 d.).

Pulkininkai (faktiniai dalinio vadai)

• Jurgis Grabovskis (1776 m. gruodžio 16 d. – 1783 m. spalio 24 d.),
• Motiejus Frankovskis (1783 m. rugpjūčio 30 d.),
• Rafaelis Berkenas (1794).

Pulko batalionams vadovavo: Leopoldas Ožeška (lenk. Leopold Orzeszko), Boguslovas Stryjenskis (lenk. Boguslaw Stryjeński), Jurgis F. Grabovskis, Motiejus Frankovskis, Rafaelis Berkenas, Aleksandras Dörperis.

Pulko kovos

5-asis LDK pėstininkų pulkas 1792 m. dalyvavo 7-ajame ATR-Rusijos kare (Gegužės 3 d. Konstitucijos gynimo karas, Targovicos konfederacija), taip pat 1794 m. vykusiame ATR-Rusijos kare (Kosciuškos sukilimas).

Viso kovos veiksmuose dalyvavo 1 324 pulko kariai.

Mūšiai ir susirėmimai:

• Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.)
• Lietuvos Brastos mūšis (1792 m. liepos 23 d.),
• Salų mūšis (1794 m. birželio 25 d.),
• Pragos mūšis (1794 m. lapkričio 4 d.).

Bibliografija

• Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Warszawa: Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
• Machynia, Mariusz, Srzednicki, Czesław (1998). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Kraków: Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
• Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Kraków: Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
• Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.
• Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy (1987). Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)