Vikipedija

4-asis LDK lauko etmono pėstininkų pulkas

Šis straipsnis apie XVIII a. pabaigos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pulką.. Apie 1919-1940 m. veikusį Lietuvos Respublikos kariuomenės dalinį skaitykite straipsnyje skaitykite straipsnyje Ketvirtasis pėstininkų Lietuvos Karaliaus Mindaugo pulkas.
4-asis LDK lauko etmono pėstininkų pulkas

LDK 2-ojo pulko pėstininkai, 1776 m.
Įkurta 1775 m.
Valstybė Abiejų Tautų Respublika
Lietuvos didžioji kunigaikštystė
Rūšis Pėstininkai
Dydis 230-1440
Būstinė Lietuvos Brasta (1776-1783 m.)
Terespolis (1783-1787 m.)
Vilnius (1787-1789)
Borisovas (1790 m.)
Minskas (1791 m.)
Sluckas (1792-1794 m.)
Žiežmariai (1794 m.).
Vadovybė
Formalus vadas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės lauko etmonas
Pulko vadas Juozapas Sosnovskis(1776–1780)
Liudvikas Tiškevičius (1780–1793)
Kosakovskis
Juozapas Judickis

4-asis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmono pėstininkų pulkas (lenk. 4 Regiment Pieszy Buławy Polnej Litewskiej) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pėstininkų dalinys, pulkas, pavaldus tiesiogiai LDK lauko etmonui. Pagal aliuziją į lauko etmono valdžios ženklą, pulkas taip pat vadintas Lauko etmono buožės (lenk. Bulawa Polna Litewska) pėstininkų pulku.

Organizacija, formavimas ir raida

redaguoti

4-asis pėstininkų pulkas – taktinis vienetas, sudarytas iš kelių pėstininkų kuopų, dydžiu prilygstantis vėlesniam pėstininkų pulkui. Pulko pavadinimas atspindėjo tai, kad dalinio vadas visada buvo Lietuvos lauko etmonas. Pulko pirmtakas buvo suformuotas 1717 m., Nebyliojo Seimo patvirtintos kariuomenės reformos metu. Pirmajame jo etatų sąraše buvo numatyti 425 karių etatai. Struktūriškai pulką sudarė du batalionai, 4 kuopos.[1] Pulkas buvo antras Lietuvos pėstininkų dalinių hierarchijoje. 1775 m. jis buvo performuotas, į pulką integruojant išformuotų kardais ginkluotų dragūnų dalinių karius.[2]

Pulkas buvo performuotas 1775 m., išformavus LDK lauko etmono dragūnų pulką.[3] 1776 metais jame buvo 220 karių etatų, iš jų 4 – vežikai.[2] Pagal 1777 metų „kovo tarifus“ tikrasis karių skaičius siekė 217 karių,[4] nors buvo numatyta, kad karo metu jis gali būti padidintas iki 540.[5]Tu metu pulką sudarė štabas, pulkininko kuopa, pulkininko leitenanto kuopa, majoro kuopa ir kuopa be vado.[6]

1789 m. ketverių metų Seimo reformomis buvo numatyta Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės karių skaičių padidinti iki 100 000. Šios reformos išdavoje 4-ojo pulko karių skaičius turėjo pasiekti 2153 karius, o kuopų skaičius – išaugti bent iki 8.[7]

Kiek vėliau ATR kariuomenės didinimo ambicijos buvo sumažintos iki iki 65 tūkst. karių. Šie planai taip pat nebuvo įgyvendinti. Atitinkamai, 4-ąjame pulke nepavyko suformuoti naujų kuopų, pavyko tik padidinti karių skaičių buvusiose keturiose.[7]

1792 m. rugsėjį pulko mandatų sąraše buvo 1440 karių etatų, iš kurių užpildyta buvo 901.[7] Po pralaimėto 1793 m. karo su Rusija 1793 m. atlikus visų ATR kariuomenės karių skaičių sumažinimą, 4-ojo pulko karių etatų skaičius buvo sumažintas iki 808, iš kurių faktiškai buvo užimti 720.[8] Pulke 1793 metų rugpjūčio 1 dieną tarnavo 741 karys, o 1794 metų balandžio 16 dieną – apie 600.[1]

Pulko uniformos spalva

redaguoti
  • Po 1776 m.: švarkai tamsiai raudonais atlapais, aukso spalvos sagomis. Lietuvių pėstininkai dėvėjo rugiagėlių mėlynumo aptemptas kelnes.[9]
  • Kosciuškos sukilimo metu: turkio spalvos atlapai, sidabrinės sagos.[9]

Dislokacijos vietos

redaguoti

Savo egzistavimo laikotarpiu pulkas buvo dislokuotas šiuose miestuose:[3]

Pulko kariai

redaguoti

Pulkas buvo tiesiogiai pavaldus LDK lauko etmonui, kuris jam paprastai vadovavo. Nedidelė išimtis – keli mėnesiai 1792 m., kai jam vadovo Juozapas Judickis.[2] Pulko viršininko pareigos, siejamos su dideliais atlyginimais, dažniausiai buvo laikomos sinekūra. Viršininkai turėjo teisę stiprinti (pasiūlyti) karininkus [10] .

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karinėje sistemoje karinio dalinio viršininku (lenk. szef) neretai būdavo jo vardinis (titulinis) vadas, teikdavęs finansinę paramą. Praktinis vadovavimas tekdavo profesionaliems (ar karininko patentą įsigijusiems) kariškiams, įvardijamiems lenkišku terminu dowódca. Pulkui paprastai vadovavo pulkininkas.

1777 m. pulko štabą sudarė pulko vadas (šefas), pulkininkas (faktinis pulko vadas), pulkininkas leitenantas, majoras, pulko kavrtirmeisteris (intendantas), auditorius ir adjutantas. Kiekvienoje kuopoje turėjo būti trys karininkai: kapitonas (kuopos vadas) arba štabo kapitonas, leitenantas ir jaunesnysis karininkas – vėliavininkas (lenk. chorąży). Išimtis buvo majoro kuopa, kurioje nebuvo numatytas kapitono etatas, o kuopai vadovavo majoras. Iš viso, be pulko viršininko ir pulko felčerio, pulke turėjo būti 17 karininkų, tačiau iš tikrųjų jų buvo 16.[7]

Po Didžiojo Seimo reformų formalus karininkų skaičius išaugo iki 21, įskaitant keturis jaunesniuosius leitenantus, kas buvo daugiau nei pusėje tuometinių Lenkijos kariuomenės pėstininkų pulkų.[7]

Nominalūs pulko vadai (šefai):[3]

Pulkininkai (faktiniai pulko vadai):[7]

  • Adomas Paplonskis (1776 m. rugsėjo 3 d.–1790 m.),
  • Janas Jakubas Mejenas (nuo 1790 m. lapkričio 30 d.).

Pulko kovos

redaguoti

7-asis LDK pėstininkų pulkas 1792 m. dalyvavo 7-ajame ATR-Rusijos kare (Gegužės 3 d. Konstitucijos gynimo karas, Targovicos konfederacija), taip pat 1794 m. vykusiame ATR-Rusijos kare (Kosciuškos sukilimas). Didžiausias pulko pajėgumas karo veiksmų metu – 901 karys.

Mūšiai ir susirėmimai:[3]

Bibliografija

redaguoti
  • Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Towarzystwo Wiedzy Wojskowej.
  • Machynia, Mariusz, Srzednicki, Czesław (1998). Oficerowie Rzeczypospolitej Obojga Narodów 1717–1794. T.1: Oficerowie wojska koronnego, cz.1: Piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 837188186X
  • Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe. ISBN 83-7188-239-4.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
  • Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej.
  • Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy. Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej. ISBN 8311070903.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

Išnašos

redaguoti
  1. ↑ 1,0 1,1 Ratajczyk, Leonard, Teodorczyk, Jerzy. Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 102.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 333.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Gembarzewski, Bronisław (1925). Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831., p. 34.
  4. ↑ Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XXI.
  5. ↑ Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. XXIII.
  6. ↑ Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 383–384.
  7. ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 7,4 7,5 Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 384.
  8. ↑ Machynia, Mariusz, Rakutis, Valdas, Srzednicki, Czesław (1999). Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota.{{cite book}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link), p. 385.
  9. ↑ 9,0 9,1 Linder, Karol (1960). Dawne Wojsko Polskie. Ubiór i uzbrojenie.
  10. ↑ Machynia & Srzednicki 1998.
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=4-asis_LDK_lauko_etmono_pėstininkų_pulkas&oldid=7441473"