Atverti pagrindinį meniu

2009 m. lėktuvo nutupdymas ant Hadsono

2009 m. lėktuvo nutupdymas ant Hadsono

Keleivių evakuacija.

Data 2009 m. sausio 15 d.
Vieta Niujorkas, Hadsono upė, JAV
Aukų skaičius 0 (5 rimti sužeidimai)
Likusių gyvų 155 (visi)
Lėktuvas Airbus A320-214
Avialinijos US Airways

2009 m. lėktuvo nutupdymas ant Hadsonoaviakatastrofa Niujorke, kuomet US Airways skrydį Nr. 1549 aptarnavęs Airbus A320-214 lėktuvas pakilęs iš Le-Gvardijos oro uosto susidūrė su būriu Kanadinių berniklių ir prarado abiejų variklių valdymą. Paskaičiavę, kad nepasieks nei vieno artimiausio oro uosto, pilotai Chesley Sullenberger ir Jeffrey Skile nusprendė nutūpdyti lėktuvą Hadsono upėje. Visi 155 keleiviai ir įgulos nariai liko gyvi.

JAV Transporto saugumo taryba šį įvykį pavadinimo Stebuklu ant Hadsono ir pačiu sėkmingiausiu lėktuvo nusileidimu ant vandens aviacijos istorijoje.[1] Agentūra tyrimo metu atmetė bet kokias galimybes pilotams sėkmingai sugrįžti į kokį nors oro uostą ir patvirtino, kad jie pasirinko geriausią įmanomą sprendimą.

Pilotai ir įgulos nariai buvo apdovanoti Oro pilotų ir navigatorių gildijos medaliais už "heroizmą ir unikalų pasiekimą aviacijoje".[2]

ĮvykisKeisti

2009 m. sausio 15 d. aviakompanijos US Airways lėktuvas Airbus A320-214 ruošėsi skrydžiui iš Niujorko į Šarlotę. Skrydį pilotavo kapitonas 57 metų Chesley B. Sullenberger, buvęs Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų pilotas, sklandymo ir aviacijos saugumo ekspertas. Antrasis pilotas buvo 49 metų Jeffrey B. Skiles. Lėktuve buvo 150 keleivių ir 3 įgulos nariai.

Lėktuvui pakilus kiek daugiau nei po 2 minučių 859 m aukštyje lėktuvo varikliai susidūrė su būriu berniklių ir prarado galią. Tuo metu lėktuvas buvo 7,2 km atstumu nuo Le Gvardijos oro uosto.

Supratęs, kad abu varikliai išsijungė, Chesley B. Sullenberger perėmė lėktuvo valdymą, o Jeffrey B. Skiles pagal orlaivio taisykles bandė įjungti bent vieną variklį. Tuo metu orlaivis sulėtėjo, tačiau sugebėjo pakilti į 930 m aukštį.

Pilotas pranešė apie įvykį oro uostui, tačiau vėliau patikslino, kad grįžti nesugebės, nes lėktuvas buvo per žemai. Pilotas užklausė dėl galimybės nusileisti kitam Niujorko Teterboro oro uoste, tačiau atmetė ir šią mintį.[3]

Tuo metu Chesley B. Sullenberger nusprendė, kad vienintelė galimybė saugiai nusileisti yra Hadsono upė. Ruošiantis nusileidimui orlaivis praskrido virš D. Vašingtono tilto mažiau nei 270 m atstumu. Pilotas pranešė įgulai, o šie keleiviams, pasiruošti smūgiui.

Nuo pakilimo praėjus mažiau nei 5 minutėms lėktuvas su neveikiančiais varikliais nusileido ant upės 230 km/val greičiu. Įgulos nariai nusileidimą apibūdino kaip "stiprų nusileidimą, su vienu smūgiu ir stipriu lėtėjimu".[4]

Iš karto nusileidus pilotai įsakė įgulai pradėti keleivių evakuaciją. Oro temperatūra buvo −7 °C, vandens 5 °C aukščiau nulio. Evakuacijos metu kai kurie keleiviai išsilaipino ant orlaivio sparnų, kai kurie ant pripučiamų gelbėjimo čiužinių, o kai kurie keleiviai išsigandę galimo sprogimo bandė plaukti tolyn nuo jo.[5][6]

Per kelias minutes į įvykio vietą atplaukė netoliese buvę keleiviniai keltai, dar vėliau atskrido gelbėtojų sraigtasparnis su narais. Iš viso 140 ugniagesių laukė keleivių krante.[7]

Iš visų keleivių 5 gavo rimtas traumas, 24 keleiviai ir 2 gelbėtojai po įvykio buvo gydomi ligoninėse.

Vėliau avialinijos kiekvienam keleiviui išsiuntė oficialų atsiprašymą, 5 000 JAV dolerių čekį už bagažo praradimus ir bilieto kainos sugrąžinimą.[8]

JAV Transporto saugumo taryba ištyrusi įvykį patvirtino, kad orlaivio varikliai išsijungė po susidūrimo su būriu berniklių, o pilotų veiksmai buvo herojiški ir visiškai teisingi.

2013 m. šio skrydžio įgula buvo įrašyta į Tarptautinę aviacijos ir kosmoso šlovės galeriją.[9]

 
Gelbėjimo valtys ir keltai aplink lėktuvą.

IšnašosKeisti