1993 m. Rusijos konstitucinė krizė

1993 m. Rusijos konstitucinė krizė
Priklauso: Posovietiniai konfliktai
White House-3.JPG
Baltieji rūmai po apšaudymo
Data 1993 m. rugsėjo 21 d. – spalio 4 d.
Vieta Maskva, Rusija
Rezultatas Boriso Jelcino ir šalininkų pergalė
Konflikto šalys
Flag of Commander-in-chief of Russia.svg Prezidentas:
Rusija Parlamentas:

Opozicija:

Vadovai ir kariniai vadai
Flag of Commander-in-chief of Russia.svg Borisas Jelcinas
Flag of Commander-in-chief of Russia.svg Aleksandras Koržakovas
Flag of Commander-in-chief of Russia.svg Pavelas Gračiovas
Flag of Commander-in-chief of Russia.svg Viktoras Jerinas
Flag of Commander-in-chief of Russia.svg Anatolijus Kulikovas
Rusija Aleksandras Ruckojus[pastaba 1]
Rusija Ruslanas Chasbulatovas
Rusijos imperija Albertas Makašovas
Flag of Russian National Unity.svg Aleksandras Barkašovas
Tarybų Sąjunga Viktoras Anpilovas
Nuostoliai
187 žuvo, 437 sužeistų (oficialiais vyriausybės duomenimis)

1993 m. Rusijos konstitucinė krizė – politinė konfrontacija tarp Rusijos prezidento Boriso Jelcino ir Rusijos parlamento, pasibaigusi karinės jėgos panaudojimu, parlamento paleidimu bei leidžiamosios valdžios reforma.

Kylant įtampai tarp prezidento ir parlamento, 1993 m. rugsėjo 21 d. B. Jelcinas paskelbė paleidžiąs parlamentą, nors šios teisės prezidentui nesuteikė konstitucija. Atsakydamas į tai parlamentas paleidimą paskelbė neturinčiu galios, surengė apkaltą B. Jelcinui ir jį iš posto pašalino, pavesdamas prezidento pareigas laikinai eiti viceprezidentui Aleksandrui Ruckojui. B. Jelcino įsakymu spalio 4 d. kariuomenė apšaudė ir šturmavo Baltuosius rūmus ir suėmė pasipriešinimo lyderius, tuo pabaigdama konfliktą. Susirėmimuose žuvo 187 žmonės.

PastabosKeisti

  1. Nušalinus B. Jelciną pradėjo eiti prezidento pareigas