Atverti pagrindinį meniu

1990 m. Lietuvos šachmatų čempionatas

Lietuvos vyrų šachmatų čempionatasKeisti

57-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko 1990 m. rugpjūčio 1125 d. Klaipėdoje.

Čempionate žaidė 14 dalyvių: septyni vilniečiai, trys kauniečiai du klaipėdiečiai ir du kviestiniai žaidėjai – po vieną iš Rygos ir Talino. Dalyvavo visi praėjusio Lietuvos čempionato prizininkai.

EigaKeisti

Po keturių ratųKeisti

Pirmajame rate keturios partijos pasibaigė rezultatyviai ir visas jas pralaimėjo baltosioms figūroms vadovavę žaidėjai: Virginijus Grabliauskas nusileido Vidmantui Mališauskui, V. Kavaliauskas – Šarūnui Germanavičiui, Vitalijus Novikovas – Reinhardui Barstačiui, Kęstutis Kaunas – Vitalijui Majorovui. Kitose partijos: Raineris Raudas – Darius Zagorskis, Vladas Gefenas – Borisas Rumiancevas, Ilmaras Luckanas – Algimantas Butnorius pasibaigė taikos sutartimis.

Antrajame rate baltieji mače su juodaisiais šiek tie reabilitavosi įveikdami juos 3:1. V. Majorovas įveikė V. Gefeną, Š. Germanavičius – V. Novikovą ir V. Mališauskas – V. Kavaliauską. Tik R. Raudas baltaisiais pralaimėjo V. Grabliauskui. Trys partijos baigėsi lygiosiomis. Taip sužaidė D. Zagorskis su A. Butnoriumi, B. Rumiancevas su I. Luckanu, R. Barstatis su K. Kaunu.

Trečiajame rate daugiau kaip puse partijų – keturios baigėsi taikiai: taip pasibaigė V. Grabliausko – D. Zagorskio, K. Kauno – Š. Germanavičiaus, I. Luckano – V. Majorovo ir A. Butnoriaus B. Rumiancevo partijos. Likusiose trejose pralaimėjimo kartėlį patyrė baltieji: V. Kavaliauskas prieš R. Raudą, V. Novikovas prieš V. Mališauską ir V. Gefenas prieš R. Barstatį.

Ketvirtajame rate tik dvi partijos: D. Zagorskis – B. Rumiancevas ir V. Majorovas – A. Butnorius pasibaigė taikiai. Kitose: Š Germanavičius laimėjo prieš V. Gefeną, V. Mališauskas prieš K. Kauną, R. Raudas prieš V. Novikovą, o R. Barstatis pralaimėjo I. Luckanui, o V. Grabliauskas V. Kavaliauskui.

Po keturių ratų vienvaldžiu lyderiu buvo V. Mališauskas, laimėjęs visas keturias partijas, antroje vietoje – Š. Germanavičius – 3,5 taško, o trečioje – V. Majorovas – 3 taškai. Dar trys žaidėjai: I. Luckanas, R. Raudas ir R. Barstatis turėjo po 2,5 taško.

Po aštuonių ratųKeisti

Penktas ratas buvo taikus. Tik V. Grabliauskas nugalėjo V. Novikovą, o rygietis I. Luckanas – Š. Germanavičių.

Šeštajame rate talinietis R. Raudas iškovojo pergalę prieš V. Gefeną, O V. Grabliauskas prieš K. Kauną. Likusios partijos baigėsi lygiosiomis.

Septintajame rate I. Luckanas nugalėjo R. Raudą, K. Kaunas – V. Kavaliauską. A. Butnorius baltosiomis figūromis pralaimėjo V. Mališauskui, Š. Germanavičius partiją su B. Rumiancevu atidėjo (vėliau ją laimėjo). Kitose partijose – lygiosios.

Aštuntas ratas buvo kovingesnis ir penkiose partijose buvo juoda diena baltiesiems: R. Raudas – A. Butnorius 0:1, V. Kavaliauskas – V. Gefenas 0:1, V. Novikovas – K. Kaunas 0:1, B. Rumiancevas – V. Mališauskas 0:1, R. Barstatis – D. Zagorskis 0:1. Likusiose dvejose partijose užfiksuotos lygiosios.

Po 8 ratų V. Mališauskas prieš besivejančiu varžovus buvo padidinęs savo persvarą iki 1,5 taško ir su 7 taškais įtikinamai pirmavo. Jį besivejantys: Į. Luckanas ir Š. Germanavičius turėjo surinkę po 5,5 taško. Ketvirtoje vietoje su 5 taškais buvo V. Majorovas. Toliau sekė D. Zagorskis ir V. Grabliauskas, turintys po 4,5 taško.

Devintojo rato centrinė partija buvo tarp V. Majorovo ir V. Mališausko, kuri pasibaigė juodųjų pergale. Likusių partijų rezultatai: B. Rumiancevas – R. Raudas 0:1, I. Luckanas – V. Kavaliauskas 1:0, R. Barstatis Š. Germanavičius 0:1, K. Kaunas – D. Zagorskis 0:1. Dvi partijos buvo atidėtos.

Dešimtas ratas taip pat buvo įdomus: R. Raudas – V. Majorovas 0:1, V. Grabliauskas – B. Rumiancevas 1:0, V. Novikovas – I. Luckanas 1:0, K. Kaunas – V. Gefenas 1:0, D. Zagorskio ir Š. Germanavičiaus partija pasibaigė taikiai, o A.Butnorius ir V. Kavaliauskas partiją atidėjo.

Vienuoliktame rate rezultatu 4:1 pranašesni buvo baltosiomis figūromis žaidusieji: V. Majorovas nugalėjo V. Grabliauską, B. Rumiancevas – V. Kavaliauską, A. Butnorius – V. Novikovą, I. Luckanas – K. Kauną. Juodųjų prestižą gelbėjo tik R. Raudas, įveikęs R. Barstatį. Dvi partijos baigėsi lygiosiomis.

Po vienuolikos ratųKeisti

Likus dviem ratams iki turnyro pabaigos vienvaldžiu lyderiu tebebuvo V. Mališauskas (9,5 taško,). Tašku atsilikęs buvo talinietis R. Raudas, dviem – kaunietis Š. Germanavičius. Vilnietis Vitalijus Majorovas buvo ketvirtas (7 tšk.) penktas- D. Zagorskis (6,5 tšk.). Po jo sekė trys dalyviai A. Butnorius, V. Grabliauskas ir R. Raudas turiėję po 6 taškus.

Dvyliktajame rate užfiksuoti šie rezultatai: V. Grabliauskas – R. Barstatis 1:0, V. Kavaliauskas – V. Majorovas 0:1, K. Kaunas – A. Butnorius 1:0, V. Gefenas – I. Luckanas 0:1. Trys partijos baigėsi lygiosiomis.

Likus vienam ratui Vidmantas Mališauskas, surinkęs 10 taškų, užsitikrino trečią Lietuvos čempionato aukso medalį. Čempionato įskaitoje toliau sekė V. Majorovas ir Š. Germanavičius, turintys po 8 tšk., D. Zagorskis ir V. Grabliauskas – po 7 tšk. Pastarieji du žaidėjai, paskutiniame rate palankiai susiklosčius aplinkybėms, dar turejo teorinių galimybių kovoti dėl likusių čempionato prizinių vietų.

Paskutinis ratasKeisti

Paskutinis ratas buvo sėkmingas čempionato prizininkams: V. Mališauskas įveikė R. Raudą, V. Majorovas – V. Novikovą, Š. Germanavičius pralaimėjo V. Grabliauskui, Kitose partijose R. Barstatis laimėjo prieš V. Kavaliauską, o trys likusios – pasibaigė lygiosiomis.

Galutiniai rezultatai tokie: pirmas tiek turnyre, tiek Lietuvos čempionate buvo vilnietis V. Mališauskas – 11 taškų iš 13 galimų. Jis Lietuvos čempionatą laimėjo trečią kartą (antrą kartą paeiliui). Kadangi Lietuvos čempionate galutiniai svečių rezultatai nebuvo įskaitomi,[1] sidabro medalį iškovojo vilnietis V. Majorovas (9 tšk.), surinkus V. Grabliauskui ir Š. Germanavičiui po 8 taškus, dėl geresnių papildomų rodiklių bronza atiteko – V. Grabliauskui (8 tšk.).[2]

LentelėKeisti

1990 m. Lietuvos šachmatų čempionatas[3][4]
Vieta
čemp.
Vieta
turn.
Dalyviai St.
Nr.
Miestai 01 02 03 04 05 06 07 08 09 10 11 12 13 14 Taš-
kai
Ber-
geris
1 1 Vidmantas Mališauskas 13 Vilnius ½ 1 1 ½ ½ 1 1 1 1 1 ½ 1 1 11
- 2 Ilmaras Luckanas 7 Ryga ½ ½ ½ 1 ½ ½ 1 1 ½ 1 1 1 1 10
2 3 Vitalijus Majorovas 10 Vilnius 0 ½ 1 ½ ½ ½ 1 1 ½ ½ 1 1 1 9
3 4-5 Virginijus Grabliauskas 2 Kaunas 0 ½ 0 1 ½ ½ 1 1 + 1 ½ 0 1 8 46,25
4 4-5 Šarūnas Germanavičius 12 Vilnius ½ 0 ½ 0 ½ ½ ½ ½ 1 1 1 1 1 8 41,75
5 6 Darius Zagorskis 14 Vilnius ½ ½ ½ ½ ½ ½ ½ 1 ½ 1 ½ ½ ½ 7,5
6 7-8 Algimantas Butnorius 8 Kaunas 0 ½ ½ ½ ½ ½ 1 0 ½ ½ ½ ½ 1 6,5 37,75
- 7-8 Raineris Raudas 1 Talinas 0 0 0 0 ½ ½ 0 ½ 1 1 1 1 1 6,5 29,25
7 9 Kęstutis Kaunas 5 Kaunas 0 0 0 0 ½ 0 1 ½ ½ ½ 1 1 1 6
8 10-11 Borisas Rumiancevas 9 Klaipėda 0 ½ ½ - 0 ½ ½ 0 ½ ½ ½ 1 ½ 5 27,50
9 10-11 Reinhardas Barstatis 11 Klaipėda 0 0 ½ 0 0 0 ½ 0 ½ ½ 1 1 1 5 21,75
10 12 Vladas Gefenas 6 Vilnius ½ 0 0 ½ 0 ½ ½ 0 0 ½ 0 1 1 4,5
11 13 V. Kavaliauskas 3 Vilnius 0 0 0 1 0 ½ ½ 0 0 0 0 0 ½ 2,5
12 14 Vitalijus Novikovas 4 Vilnius 0 0 0 0 0 ½ 0 0 0 ½ 0 0 ½ 1,5

Lietuvos moterų šachmatų čempionatasKeisti

43-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Šiauliuose, 1990 m. vasario 8 – vasario 20 d. Į čempionatą buvo pakviesta 20 šachmatininkių. Turnyras buvo žaidžiamas šveicariška sistema (9 ratai).

Atsisakius dalyvauti meistrėms K. Baginskaitei ir R. Bandzienei ir kitoms dalyvėms, prie lentų sėdo 16 šachmatininkių: penkios vilnietės, trys šiaulietės, po dvi šachmatininkes iš Kauno, Panevėžio ir Plungės ir Vilkaviškio.[1] Dalyvavo visos 1989 m. metų čempionato prizininkės.

Moterų čempionato eigaKeisti

Jau po dviejų ratų išryškėjo lyderė: du taškus turinti – Laima Domarkaitė. Nors trečiame rate ji pralaimėjo R. Dambravaitei, bet po 5 ratų ji, kartu su M. Kurkul, buvo surinkusios po 4 taškus iš 5 galimų. Tik šiaulietė Vilma Domkutė, turėjusi 3,5 taško, dar galėjo konkuruoti su lyderėmis.

Po 6 ratų L. Domarkaitė nuo artimiausių konkurenčių buvo atsiplėšusi tašku. Beliko jai septintajame rate nepralaimėti V. Domkutei – ir auksas rankoje. Bet Vilma laimėjo, ir pagal taškus pavijo lyderę, o įvertinus papildomus rodiklius, ją pralenkė.[5]

Paskutiniame rate daug lėmė Domkučių ir Dambravaičių duetai. V. Domkutė žaidė su A. Dambravaitė A. Dambravaite, R. Domkutė su L. Domarkaite, o vos pustaškiu atsilikusi nuo lyderių R. Dambravaitė – su jauna panevėžiete R. Kisieliūte. Jeigu pirmą vietą dalytusi V. Domkutė ir R. Dambravaitė – visi papildomi rodikliai būtų vienodi. Visoms trims lyderėms pralaimėjus, į čempionės vardą pretenduotų ir plungiškė I. Rudaitytė. Paskutiniame rate, pasitikėdama sesers Renatos – 1988 m Lietuvos moterų šachmatų čempionės, atkaklumu dvikovoje su L. Domarkaite, pirmoji lygiosiomis savo dvikovą baigia Vilma Domkutė. Jos varžovė dėl titulo L. Domarkaitė tuo metu jau buvo praradusi pėstininką, o sesuo Renata kaip tik artėjo prie geresnės bokštų baigmės. Netrukus L. Domarkaitė pralaimėjo. Nepasiteisino plungiškės I. Rudaitytės azartiška ataka prieš daugkartinės Lietuvos čempionės M. Kartanaitės baltųjų karalių.

Tad Lietuvos čempione pirmą kartą tapo (iki tol dvi antrosios ir viena trečioji vieta) Vilma Domkutė – pedagogė, matematikė ir šachmatų trenerė. Ji surinko 6,5 taško iš 9 galimų. Paskutinė, po 47 ėjimų, lygiosiomis baigėsi Ritos partija, tai reiškė, kad antroji vieta atiteko Vilkaviškio rajono moksleivei Ritai Dambravaitei, surinkusiai 6 taškus. Tiek pat taškų turinčiai Laimai Domarkaitei – bronzos medalis.[6]

LentelėsKeisti

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
1. Šiauliai V. Domkutė 6,5 (9)
2. Vilkaviškis R. Dambravaitė 6
3. Vilnius L. Domarkaitė 6
4. Šiauliai R. Domkutė 5,5
5. Plungė I. Rudaitytė 5
6-10. Vilnius M. Kurkul 4,5
6-10. Panevėžys R. Kisieliūtė 4,5
6-10. Vilkaviškis A. Dambravaitė 4,5

Vieta Miestai Dalyvės Taškai
6-10. Vilnius M. Kartanaitė 4,5
6-10. Kaunas D. Marčiukaitytė 6
11-12. Panevėžys R. Jočytė 4
11-12. Kaunas R. Sapragonaitė 4
13. Vilnius I. Ignatavičiūtė 3,5
14-16. Vilnius J. Blinkevičiūtė 3
14-16. Šiauliai I. Peršina 3
14-16. Plungė R. Bajoraitė 3

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2004. T.12. P. 178.
  2. G. Miškinis. Vidmanto Mališausko spurtas ir finišas// Sportas, 1990 rugs. 1, Nr.101
  3. „1990 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Nuoroda tikrinta 2015 m. rugsėjo 6 d. 
  4. Uogelė A. Mano šachmatai. Vilnius: Šachmatai, 1993. P.218.
  5. A. Uogelė. Pirmą kartą – V. Domkutė// Šachmatai, 1990, Nr.5-6
  6. A. Uogelė. Čempionė – V. Domkutė// Sportas, 1990 vas. 20, Nr.20