1989 m. Europos krepšinio čempionatas

XXVI Europos krepšinio čempionatas vyko 1989 m. Zagrebe (Kroatija, tuometinė Jugoslavija). Čempionate SSRS rinktinę treniravo Vladas Garastas[1], jos sudėtyje žaidė ir bronzos medalius laimėjo keturi Lietuvos krepšininkai: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. SSRS rinktinė pusfinalyje, po nepaprastai atkaklios kovos, rezultatu 80:81 pralaimėjo Graikijos rinktinei. Tai buvo paskutinis kartas, kai Europos krepšinio čempionate žaidė SSRS rinktinė.

TurnyrasKeisti

A grupėKeisti

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1.   Sovietų Sąjunga 6 3 0 304 236 +68
2.   Italija 5 2 1 270 229 +41
3.   Ispanija 4 1 2 250 281 -31
4.   Nyderlandai 3 0 3 198 276 –78
Nyderlandai 76–78 Ispanija
Italija 84-87 Sovietų Sąjunga
Sovietų Sąjunga 109–56 Nyderlandai
Ispanija 76–97 Italija
Nyderlandai 66–89 Italija
Sovietų Sąjunga 108–96 Ispanija

B grupėKeisti

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1.   Jugoslavija 6 3 0 307 235 +72
2.   Graikija 5 2 1 251 250 +1
3.   Prancūzija 4 1 2 272 264 +8
4.   Bulgarija 3 0 3 229 310 –81
Prancūzija 125–78 Bulgarija
Jugoslavija 103-68 Graikija
Graikija 80–74 Prancūzija
Bulgarija 78–98 Jugoslavija
Graikija 103–73 Bulgarija
Prancūzija 89–106 Jugoslavija

Atkrintamosios varžybosKeisti

  Pusfinaliai Finalas
             
birželio 24
   Jugoslavija 97  
   Italija 80  
 
birželio 25
       Jugoslavija 98
     Graikija 77
 
 
Dėl 3 vietos
birželio 24 birželio 25
   SSRS 80    Italija  76
   Graikija 81      SSRS  104
1989 m. Europos vyrų krepšinio čempionato
nugalėtojai
 
Jugoslavija
Ketvirtasis titulas

VietosKeisti

  1.   Jugoslavija
  2.   Graikija
  3.   SSRS
  4.   Italija
  5.   Ispanija
  6.   Prancūzija
  7.   Bulgarija
  8.   Nyderlandai

ŠaltiniaiKeisti

  1. http://www.eurobasket.lt/lt/naujienos/70092 Legendinis Lietuvos treneris Vladas Garastas švenčia aštuoniasdešimtmetį


Europos krepšinio čempionatai

Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Barselona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Nantas, 1983 m. | Štutgartas, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Barselona, 1997 m. | Paryžius, 1999 m. | Stambulas, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m. | Madridas, 2007 m. | Katovicai, 2009 m. | Kaunas, 2011 m. | Slovėnija, 2013 m. | Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Latvija, 2015 m. | Suomija, Izraelis, Rumunija, Turkija, 2017 m. | Čekijos Respublika, Gruzija, Italija, Vokietija, 2021 m.