1964 metų JAV prezidento rinkimai

   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
1960 Jungtinės Amerikos Valstijos 1968
1964 metų JAV prezidento rinkimai
1964 m. lapkričio 3 d. (1964-11-03)
Kandidatas Lyndon B. Johnson Barry Goldwater
Partija Demokratai Respublikonai
Valstija Teksasas Arizona
Kandidatas į viceprezidentus Hubert Humphrey William E. Miller
Rinkėjų kolegijos balsų 486 52
Laimėta valstijose 44 + Kolumbijos apygarda 6
Rinkėjų balsų 34 220 984 27 175 754
Santykis 49,72% 38,5%

Tuometinis prezidentas
Lyndon B. Johnson
Demokratai

Išrinktasis prezidentas
Lyndon B. Johnson
Demokratai

1964 metų JAV prezidento rinkimai vyko 1964 metų lapkričio 3 dieną, kuriuose JAV demokratų partijos kandidatas, JAV prezidento pareigas einantis Lyndon B. Johnson didele balsų persvara sutriuškino respublikonų partijos kandidatą Barry Goldwater. Lyndon Johnson laimėjo 61,1% rinkėjų balsų, daugiausiai nuo 1820 metų JAV prezidento rinkimų, ir kol kas nei vienam kandidatui nepavyko pagerinti šio rezultato.

L. Johnson tapo prezidentu 1963 metų lapkričio 22 dieną, ir savo rinkimų kampanijoje akcentavo nužudyto savo pirmtako John F. Kennedy politikos tęstinumą. Jis gan lengvai nugalėjo tuometinį Alabamos gubernatorių George Wallace JAV demokratų partijos pirminiuose rinkimuose. 1964 metų demokratų partijos visuotiniame susirinkime L. Johnson savo kandidatu į viceprezidentus pasirinko Minesotos senatorių Hubert Humphrey. Respublikonų partijos pirminiuose rinkimuose dėl nominacijos į JAV prezidento postą Arizonos senatorius Barry Goldwater nugalėjo Niujorko gubernatorių Nelson Rockefeller ir Pensilvanijos gubernatorių William Scranton.

Rinkimų kampanijos metu Lyndon Johnson akcentavo jo trumpo prezidentavimo metu priimtą pilietinių teisių aktą, ir pasisakė už eilę skurdo mažinimo programų, bendrai žinomų kaip Didžioji visuomenė (angl. the Great Society). Barry Goldwater palaikė mažų mokesčių ir mažos vyriausybės filosofiją. Nors jis palaikė buvusius bandymus priimti pilietines teises stiprinančius įstatymus 1957 ir 1960 metais, jis nenoromis pasisakė prieš 1964 m. pilietinių teisių aktą, teigdamas, kad jis pažeidžia asmens laisvę ir valstijų teises. Respublikonų partija buvo susiskaldžiusi į nuosaikiųjų ir konservatyviųjų frakcijas. Niujorko gubernatorius Nelson Rockefeller ir kiti nuosaikieji respublikonai atsisakė palaikyti savo partijos kandidatą į JAV prezidentus. Rinkimų kampanijos metu prezidentas Johnson visose visuomenės nuomonių apklausose pirmavo didele balsų persvara.

Johnsonas laimėjo rinkimus 44 valstijose ir Kolumbijos apygardoje, kuri pirmą kartą dalyvavo renkant JAV prezidentą. Goldwater laimėjo tik savo gimtojoje valstijoje ir 5-iose Giliųjų pietų valstijose, daugelis kurių nebalsavo už respublikonus nuo pat Rekonstrukcijos pabaigos 1877 metais. Tai buvo paskutiniai rinkimai, kuriuose demokratų partijos kandidatas laimėjo daugumą baltaodžių rinkėjų (59%) balsų.

Tai buvo paskutiniai rinkimai, kuriose demokratų kandidatas prezidento rinkimuose laimėjo Aidaho, Jutos, Vajomingo, Šiaurės Dakotos, Pietų Dakotos, Kanzaso, Oklahomos ir Aliaskos valstijose. Aliaskoje demokratų partijos kandidatas laimėjo pirmą ir vienintelį kartą. Tai buvo paskutiniai rinkimai iki 1992 metų, kuriuose demokratai laimėjo Kalifornijos, Kolorado, Ilinojaus, Montanos, Nevados, Naujojo Hampšyro, Naujojo Džersio ir Naujosios Meksikos valstijose, ir paskutiniai rinkimai iki 2008 metų, kuriuose demokratai laimėjo Virdžinijoje ir Indianoje. Tai paskutiniai prezidento rinkimai, kuriuose demokratai laimėjo daugiau nei 400 rinkikų kolegijos balsų.

Triuškinanti Johnsono pergalė sutapo sutapo su daugelio konservatyvių respublikonų kongreso narių pralaimėjimu. 1964 metų kadencijos kongresas priėmė svarbias socialinės apsaugos pataisas (1965 m.), 1965 m. balsavimo teisių aktą. Šie prezidento rinkimai buvo svarbaus ir ilgai trukusio respublikonų partijos persirikiavimo pradžia. Goldwaterio pralaimėjimas paskatino modernaus konservatizmo judėjimą JAV, kuris pasiekė kulminaciją 1980 metais Ronaldui Reaganui laimėjus prezidento rinkimus.