1962 m. Lietuvos šachmatų čempionatas
1962 m. Lietuvos šachmatų čempionatas – tai 29-asis Lietuvos vyrų ir 15-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatai.
Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas redaguoti
22-asis Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas vyko Druskininkuose, 1962 m. rugpjūčio 8–24 d.[1] Čempionate dalyvavo 12 dalyvių: keturi vilniečiai, šeši kauniečiai ir po vieną žaidėją iš Klaipėdos ir Plungės. Iš praėjusių metų prizininkų dalyvavo tik I. Vistaneckis. nebuvo V. Mikėno, R. Cholmovo, J. Čiukajevo. Bet jame buvo, vėliau, ar anksčiau gerai pasirodžiusių, pajėgių šachmatininkų, tarp jų, debiutantas, 16-metis Algimantas Butnorius, iš karto nusitaikęs į aukščiausias vietas, ar Kęstutis Kaunas, vėliau tapęs čempionatų prizininku ir kt.
Kova buvo atkali. Tai rodo priešpaskutinis ratas, kuriame vyko kelios partijos, turėjusios reikšmės prizininkų išaiškinimui. Vienoje jų, plungietis Algimantas Česnauskis partijoje su Algimantu Butnoriumi turėjo pėstininką viršaus ir du kartus praleido progą nulemti partiją savo naudai, o po to, jaunasis kaunietis tiksliu žaidimu pasiekė lygiąsias. Kitoje L. Maslovas, siekdamas paaštrinti padėtį partijoje su klaipėdiečiu Reinhardu Barstačiu, pateko į nemalonią padėtį, kur jo varžovas turėjo du žirgus už bokštą, bet klaipėdietis padarė klaidą ir L. Maslovui pavyko užfiksuoti lygiąsias. Paskutiniame rate žaidė J. Krimeris su A. Česnauskiu, L. Maslovas su Dobrovolskiu, o A. Butnorius su M. Ostrausku. Pergales pasiekė: A. Česnauskis, L. Maslovas ir M. Ostrauskas. Dramatiškas buvo A. Butnoriaus susitikimas su M. Ostrausku. Jaunasis šachmatininkas buvo laimėjęs figūrą ir galėjo susilyginti taškais su pirmoje vietoje buvusiu L. Maslovu, bet ceitnote sužaidė ne geriausiai ir pralaimėjo.
Lietuvos šachmatų čempionų pirmą kartą tapo kaunietis šachmatų meistras Leonidas Maslovas (8 tšk. iš 11). Sidabro medalį iškovojo plungietis Algimantas Česnauskis (7,5 tšk.), bronzos – kaunietis Algimantas Butnorius (7 tšk.). 4–5 vietomis pasidalijo kaunietis Mečislovas Ostrauskas ir klaipėdietis Reinhardas Barstatis (po 6,5 tšk.).[2] Nesisekė I. Vistaneckiui likusiam devintoje vietoje (4,5 tšk.).
| Nr. | Dalyvis | Miestas | 01 | 02 | 03 | 04 | 05 | 06 | 07 | 08 | 09 | 10 | 11 | 12 | Taškai | Vieta | Bergeris |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 | L. Maslovas | Kaunas | ½ | 0 | 1 | ½ | 1 | ½ | 1 | 1 | ½ | 1 | 1 | 8 | 1 | ||
| 2 | A. Česnauskis | Plungė | ½ | ½ | 1 | ½ | 1 | 1 | ½ | ½ | ½ | 1 | ½ | 7,5 | 2 | ||
| 3 | A. Butnorius | Kaunas | 1 | ½ | 0 | 1 | 0 | ½ | 1 | 0 | 1 | 1 | 1 | 7 | 3 | ||
| 4 | M. Ostrauskas | Kaunas | 0 | 0 | 1 | 1 | 0 | 1 | ½ | 1 | 0 | 1 | 1 | 6,5 | 4-5 | 32 | |
| 5 | R. Barstatis | Klaipėda | ½ | ½ | 0 | 0 | ½ | 0 | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 6,5 | 4-5 | 29,25 | |
| 6 | J. Krimeris | Vilnius | 0 | 0 | 1 | 1 | ½ | ½ | 1 | 1 | ½ | 0 | ½ | 6 | 6-7 | 32 | |
| 7 | L. Ambrazaitis | Kaunas | ½ | 0 | ½ | 0 | 1 | ½ | 1 | ½ | 1 | 0 | 1 | 6 | 6-7 | 29,75 | |
| 8 | K. Kaunas | Kaunas | 0 | ½ | 0 | ½ | 0 | 0 | 0 | 1 | 1 | 1 | 1 | 5 | 8 | ||
| 9 | I. Vistaneckis | Vilnius | 0 | ½ | 1 | 0 | 0 | 0 | ½ | 0 | ½ | 1 | 1 | 4,5 | 9 | ||
| 10 | P. Rubinas | Vilnius | ½ | ½ | 0 | 1 | 0 | ½ | 0 | 0 | ½ | ½ | 0 | 3,5 | 10-11 | 21,25 | |
| 11 | T. Garmus | Kaunas | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 1 | 1 | 0 | 0 | ½ | 1 | 3,5 | 10-11 | 15,75 | |
| 12 | L. Dobrovolskis | Vilnius[3] | 0 | ½ | 0 | 0 | 0 | ½ | 0 | 0 | 0 | 1 | 0 | 2 | 12 |
Lietuvos moterų šachmatų čempionatas redaguoti
15-asis Lietuvos moterų šachmatų čempionatas vyko Vilniuje, 1962 m. rugpjūčio 2–16 d. Jame dalyvavo 11 šachmatininkių iš trijų Lietuvos miestų: vilniečių – 6, kauniečių dvi ir po vieną žaidėją iš Šiaulių, Marijampolės ir Jonavos. Iš 1961 m. Lietuvos moterų čempionato prizininkių nedalyvavo sidabro medalininkė Marija Kartanaitė. Čempionate dėl prizinių vietų virė atkakli kova. Jam pasibaigus, dvi vilnietės: I. Epšteinaitė ir T. Morozova buvo priekyje surinkusios vienodai taškų (po 8,5 tšk. iš 10). Tarp jų, 1–2 vietų išaiškinimui, 1962 m. spalio 12–15 d. Vilniuje buvo surengtas papildomas mačas, kuris baigėsi I. Epšteinaitės pergale 3 :1.[3] Ji pirmą kartą tapo Lietuvos moterų šachmatų čempione, o sidabro medalis atiteko vilnietei T. Morozovai. Bronzos medaliu apdovanota praėjusių metų čempionė Vilhelmina Kaušilaitė (8 tšk.). Ketvirtoje vietoje praėjusių metų bronzinė prizininkė Nina Špikienė (7,5 tšk.)
| Vieta | Miestai | Dalyvės | Taškai |
|---|---|---|---|
| 1. | Vilnius | I. Epšteinaitė | 8,5 (10) |
| 1. | Vilnius | T. Morozova | 8,5 |
| 3. | Vilnius | V. Kaušilaitė | 8 |
| 4. | Kaunas | N. Špikienė | 7,5 |
| 5. | Kaunas | J. Ručinskaitė | 6 |
| 6. | Marijampolė | I. Gaigalaitė | 5,5 |
| 7. | Šiauliai | G. Miknevičiūtė | 4,5 |
| 8. | Jonava | J. Budraitienė | 3,5 |
| 9. | Vilnius | F. Rabinovičiūtė | 2 |
| 10. | Vilnius | Trifonova | 1 |
| 11. | Vilnius | G. Markova | 0 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „1962 m. Lietuvos šachmatų čempionatas“. Suarchyvuota iš originalo 2020-05-28. Nuoroda tikrinta 2020 m. gegužės 28 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Maslovas – čempionas// Sportas, 1962 m. rugpjūčio 23 d., Nr.99
- ↑ 3,0 3,1 Bertašius A. Lietuvos sporto žinynas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 2001. T.5. P. 182–183.