1896 m. vasaros olimpinės žaidynės
1896 m. vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai vadinamos I olimpinėmis žaidynėmis, vykusios 1896 m. balandžio 6 – balandžio 15 dienomis Graikijos sostinėje Atėnuose. I olimpinėse žaidynėse moterims nebuvo leista dalyvauti.
I Olimpinės žaidynės | |
![]() | |
Sostinė | Atėnai, Graikija |
Valstybių skaičius | 14 |
Sportininkų skaičius | 241 |
Rungčių kiekis | 43 (9 sporto šakos) |
Atidarymo ceremonija | 1896 m. balandžio 6 d. |
Uždarymo ceremonija | 1896 m. balandžio 15 d. |
Atidarytomis paskelbė | Karalius Jurgis I |
Žaidynės tapo didžiausiu tarptautiniu sporto renginiu vykusiu ligi to laikmečio. Panathinaiko stadione susirinkusių žiūrovų minia taip pat buvo pripažinta rekordiškai didele. Sėkmingiausiu žaidynių dalyviu tapo Vokietijos imtynininkas ir gimnastas Carl Schuhmann.
Po 1896 m. Atėnų olimpiados žaidynės į šį miestą grįžo tik po 108 metų (2004 m. vasaros olimpinės žaidynės).
Žaidynių atgaivinimas
redaguotiXVIII a. Europoje vyko keli nedideli sporto festivaliai, pavadinti antikinėmis olimpinėmis žaidynėmis. Graikų verslininkui Evangelos Zappas finansuojant 1859 m., 1870 m. ir 1875 m. Atėnuose vyko jo vardu pavadintos olimpiados. 1870 m. olimpiada sutraukė 30000 žiūrovų skaičių. Moderniųjų olimpinių žaidynių atkūrėjas Pierre de Coubertin priėmė daktaro William Penny Brookes idėją sukurti panašaus modelio tarptautines žaidynes, kuriose galėtų varžytis ne tik Graikijos piliečiai. 1890 m. Coubertin išspausdino straipsnį, kuriame pabrėžė Anglijos miestelio Venloko svarbą, kuriame kasmet vykdavo Venloko olimpiada. Coubertin taip pat įkvėpė Zappas žaidynės ir antikinės graikų olimpiados. 1896 m. Atėnų olimpines žaidynes finansavo Evangelos Zappas, jo pusbrolis Konstantinos Zappas ir George Averoff.
1894 m. Pierre de Coubertin surengė kongresą Paryžiaus universitete, kuriame išsakė savo idėjas vienuolikos šalių sporto atstovams. Tarptautinės olimpiados sukūrimas buvo palaikytas. Kongrese buvo pradėta svarstyti pirmųjų žaidynių data. Coubertin pasiūlė pirmąją olimpiadą surengti 1900 m. Paryžiuje, bet bijodami, jog šešerių metų laukimas bus per ilgas visuomenei ir žaidynės nesusilauks sėkmės, buvo nutarta pirmąsias įgyvendinti jau 1896 m. Šią olimpiadą surengė Graikijos sostinė Atėnai. Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu išrinktas graikas Demetrios Vikelas.
Dalyvaujančios šalys
redaguoti- Australija (AUS)
- Austrija (AUT)
- Bulgarija (BUL) – (Bulgarijai atstovavo vienas gimnastas, kuris taip pat priskiriamas Šveicarijos rinktinei)
- Čilė (CHI)
- Danija (DEN)
- Jungtinė Karalystė (GBR) – kartu dalyvavo sportininkai iš Airijos.
- Graikija (GRE) – kartu dalyvavo sportininkai iš Kipro, Izmiro ir Egipto.
- Italija (ITA)
- JAV (USA)
- Prancūzija (FRA)
- Švedija (SWE)
- Šveicarija (SUI)
- Vengrija (HUN) – kartu dalyvavo sportininkai iš Voivodinos.
- Vokietija (GER)
Medalininkai
redaguotiVieta | Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Iš viso |
---|---|---|---|---|---|
1 | JAV (USA) | 11 | 7 | 2 | 20 |
2 | Graikija (GRE) | 10 | 17 | 19 | 46 |
3 | Vokietija (GER) | 6 | 5 | 2 | 13 |
4 | Prancūzija (FRA) | 5 | 4 | 2 | 11 |
5 | Jungtinė Karalystė (GBR) | 2 | 3 | 2 | 7 |
6 | Vengrija (HUN) | 2 | 1 | 3 | 6 |
7 | Austrija (AUT) | 2 | 1 | 2 | 5 |
8 | Australija (AUS) | 2 | 0 | 0 | 2 |
9 | Danija (DEN) | 1 | 2 | 3 | 6 |
10 | Šveicarija (SUI) | 1 | 2 | 0 | 3 |
11 | Mišri komanda (ZZX) | 1 | 1 | 1 | 3 |
Iš viso | 43 | 43 | 36 | 122 |
Kalendorius
redaguoti● | Atidarymo ceremonija | ● | Kvalifikacinės važybos | ● | Finalai | ● | Uždarymo ceremonija |
Balandis | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Ceremonijos | ● | ● | ||||||||
Lengvoji atletika | ● ● ● ● ● | ● ● ● ● ● | ● | ● ● ● ● ● | ||||||
Dviračių sportas | ● | ● ● ● | ● | ● | ||||||
Fechtavimas | ● ● | ● | ||||||||
Gimnastika | ● ● ● ● ● ● | ● ● | ||||||||
Šaudymas | ● | ● | ● | ● ● ● | ● | |||||
Plaukimas | ● ● ● ● | |||||||||
Tenisas | ● | ● | ● ● | |||||||
Sunkioji atletika | ● ● | |||||||||
Imtynės | ● | ● | ||||||||
Balandis | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 |
Žaidynėse planuota taip pat surengti buriavimo ir akademinio irklavimo varžybas, bet jos buvo atšauktos dėl prastų oro sąlygų.
Rungtynių vietos
redaguotiVieta | Sporto šaka | Talpa |
---|---|---|
Panathinaiko stadionas | lengvoji atletika, gimnastika, sunkioji atletika ir imtynės | 80000 |
Zea įlanka | plaukimas | |
Atėnų vejos teniso klubas | tenisas | |
Kalitėja | šaudymas | |
Neo Phaliron Velodromas | Dviračių sportas | |
Zappeion | Fechtavimasis |