Pirmoji Ženevos konvencija

(Nukreipta iš puslapio 1864 m. Ženevos konvencija)
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Pirmoji Ženevos konvencija – 1864 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų padėties veikiančiose armijose pagerinimo, padėjusi šiuolaikinės humanitarinės teisės pagrindus. Įtvirtino universalias taisykles – apsaugą nukentėjusiems konflikto metu. Buvo daugiašalė ir atvira visoms valstybėms. Numatė pareigą nedaryti skirtumo rūpintis sužeistaisiais ir sergančiaisiais. Reikalavo pagarbos Raudonojo Kryžiaus baltame fone emblemai, kuria turi būti žymimas medicinos personalas, transportas ir įranga.

1864 m. Ženevos konvencija
Pasirašymas

IstorijaKeisti

Šveicarijos Federalinė Taryba, paskatinta Henrio Diunano ir jo bendraminčių sukurto Ženevos komiteto, 1864 m. sušaukė konferenciją Ženevoje. Joje dalyvavo 16 valstybių atstovai. Buvo pasirašyta pirmoji Ženevos konvencija. Į konferenciją H. Diunanas pakviestas nebuvo (nes „neatstovavo jokiai valstybei“).

LiteratūraKeisti

  • George B. Davis, "The Geneva Convention, " The American Journal of International Law, 1907
  • Jean S. Pictet, "The New Geneva Conventions for the Protection of War Victims, " The American Journal of International Law, 1951