1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės

54°40′09″š. pl. 25°18′12″r. ilg. / 54.669253°š. pl. 25.303286°r. ilg. / 54.669253; 25.303286

Paskutinė Sukilimo vadų ir dalyvių amžino poilsio vieta – centrinėje Rasų kapinių koplyčioje

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvėsGedimino kalne 2017 m. rastų 1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikų valstybinių laidotuvių ceremonija, surengta Vilniuje, 2019 m. lapkričio 22 d. Senųjų Rasų kapinėse, dalyvaujant kaimyninių šalių valstybinėms delegacijoms.[1] Tokio lygio tarptautinės laidotuvės Lietuvoje vyko pirmą kartą.

Priešistorė

redaguoti

2017 m. pradžioje vykdant Gedimino kalno avarinių šlaitų tvirtinimo darbus, atsitiktinai buvo rasti 20-ties asmenų palaikai. Ekspertai patvirtino, kad tai 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nužudytų Vilniaus Lukiškių aikštėje, palaikai, juos identifikavo. 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo sudaryta vyriausybinė komisija dėl rastų palaikų perlaidojimo ir atminimo įamžinimo.[2] Nuspręsta, bendradarbiaujant su Lenkija, surengti jų valstybines laidotuves Vilniaus Rasų kapinėse.

Pasak archyvinių šaltinių, Lukiškių aikštėje mirties bausmė įvykdyta 21 sukilimo dalyviui. Devyni sukilėliai buvo sušaudyti, dvylika pakarti, tarp jų buvo Konstantinas Kalinauskas ir Zigmantas Sierakauskas.[3] Sukilėlių tapatybes atskleisti padėjo ir egzekucijų kalendorius, nes tą pačią dieną nužudyti sukilėliai buvo slapta užkasami vienoje duobėje tuo metu uždaroje Gedimino kalno teritorijoje. Detaliųjų archeologinių tyrimų metu ištirtas 170 m² plotas, kuriame surasta 14 kapų duobių. Jose buvo aptikti 20 asmenų palaikai ar jų fragmentai.[4]

Laidotuvių ceremonija

redaguoti

Laidotuvių ceremonija vyko lapkričio 22 d. (penktadienį), prasidėjusi 8.30 val. karstų išnešimu iš Valdovų rūmų vidinio kiemo į Arkikatedrą baziliką, palydint iškilmingai rikiuotei Katedros aikštėje.[5] Katedroje su sukilimo vadais ir dalyviais galėjo atsisveikinti visuomenė. Vidudienį prasidėjusiose šv. Mišiose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos prezidentai, vyskupai ir kariuomenių kapelionai, kiti svečiai iš Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Latvijos. Baltarusiai galėjo atvykti su lengvatinėmis vizomis.[6] Laidotuvėse dalyvavo ir K. Kalinausko šeimos palikuonys, atvykę į Vilnių iš Baltarusijos savo iniciatyva.[7]

Po šv. Mišių pasakytų atsisveikinimo kalbų karstai buvo išnešti iš katedros. Du sukilimo vadų karstai buvo vežami ant karinio lafeto, kiti karstai – šiuolaikiniais katafalkais. Ilga gedulingos procesijos kolona į Rasų kapines judėjo Vrublevskio, Šventaragio, Pilies, Didžiosios, Aušros Vartų, Pelesos, Rasų gatvėmis.

Baigiamasis atsisveikinimas su perlaidojamais sukilėliais vyko Rasų kapinių koplyčioje, kurioje sukilimo vadai ir dalyviai atgulė amžinojo poilsio. Rasų kapinėse aidėjo atminimo salvės. Laidojimo ceremonijoje skambėjo giesmės lietuvių, lenkų ir baltarusių kalbomis. LRT tiesiogiai transliavo vaizdus lauko ekranuose iš renginio vietų katedroje ir koplyčioje. Ceremonijos pabaigoje, vakare, koplyčia buvo atverta visuomenės lankymui. Garbės sargyboje stovėjo Lietuvos skautijos, Lietuvos lenkų skautijos (harcerų) ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai.

Lydimieji renginiai

redaguoti

Renginio išvakarėse Lietuvos nacionalinis muziejus atidarė parodą, skirtą sukilėlių gyvenimui ir tragiškam likimui atskleisti. Pristatytos sukilimo temai skirtos knygos, tarp kurių – vieno iš sukilimo vadų žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimai“ (pirmą kartą išversta į lietuvių k.), taip pat knyga „1863–1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą“ (dramatiškų įvykių Lukiškių aikštėje istorija). Vilniaus paveikslų galerijoje Chodkevičių rūmuose atidaryta paroda apie 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje. Taip pat suorganizuotos mokslinės konferencijos, apskritojo stalo diskusijos, kuriose dalyvavo istorikai iš Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos.

Palaidotieji

redaguoti

Rasų kapinių koplyčios kolumbariume 2019 m. lapkričio 22 d. buvo palaidoti 20 asmenų:[8][9][10]

Šaltiniai

redaguoti