1817 m. seimelis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

1817 metų seimelis – Vilniaus gubernijos bajorų seimelis, susirinkęs 1817 m. gruodžio 1 d. ir baigęs darbą 1818 m. sausio 6 d. Kartais dar vadinamas 1817–1818 m. seimeliu.

Reikšmė

Seimelyje, pagal Rusijos carinės valdžios nustatytą seimavimo buvusiose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėse tvarką, dalyvavo po 10 atstovų iš kiekvienos Vilniaus gubernijos apskrities (iš viso 123 asmenys).

Seimelyje svarstyti įvairūs bajoriškosios savivaldos klausimai, bet jis pirmiausia išgarsėjo ir Lietuvos istorijoje yra reikšmingas tuo, kad jame bajorų iniciatyva iš apačios buvo iškeltas baudžiavos panaikinimo klausimas. Ši iniciatyva buvo iškelta dar prieš gubernijos seimelį vykusiuose pavietų seimeliuose.

Kone radikaliausia buvo Ukmergės apskrities instrukcija delegatams į gubernijos seimelį. Joje buvo siūloma ne tik suteikti valstiečiams asmens laisvę, bet ir steigti liaudies mokyklėles visose parapijose.

Gubernijos seimelyje už baudžiavos panaikinimą ypač aistringai agitavo Upytės apskrities delegatas Simonas Zaviša. Jis, taip pat ir nemaža dalis gubernijos seimelio narių, buvo masonai, kai kurie istorikai remdamiesi šiuo ir kitais faktais, pačią baudžiavos naikinimo iškėlimo iniciatyvą priskiria būtent masonams. Dauguma Vilniaus gubernijos seimelio dalyvių balsavo už valstiečių išlaisvinimą iš baudžiavos. Tačiau ši Lietuvos bajorų iniciatyva nesulaukė Aleksandro I paramos, tikėtina daugiausia dėl politinių sumetimų, iš kurių svarbiausias buvo nenoras prisidėti prie bajorijos ir valstiečių tarpluominio solidarumo augimo.